Atsako specialistas
Gydytojas traumatologas Giedrius Kvederas:

- Plokščia pėda kartais vadinama pilnapade. Pilnapadžių pėdų išilginis skliautas yra žemas. Pilnapadystė būna ir paveldima, ir įgyta. Tiesa sveiko žmogaus sveika pėda plokščia netampa. Gimus pėda būna plokščia, vėliau pradėjus vaikščioti, formuojasi pėdos forma ir skliautai.
 
Daliai vaikų įprasti skliautai nesusiformuoja, todėl tokias deformacijas siejame su paveldimumu. Suaugusiam žmogui taip pat gali susiformuoti plokščiapadystė, tai dažniausiai lemia didelis antsvoris, sisteminės uždegiminės ligos, sausgyslių, raiščių plyšimai. Kaip nustatoma ši diagnozė? Deja, ši vienu žodžiu apibūdinama pėdos būklė yra labai polimorfiška tiek anatomine, tiek klinikine prasme. Net ir pėdsakas smėlyje gali rodyti ligos požymius. Preliminariai nustatyti galima vien iš nusiskundimų ir apžiūros. Išsamiau vertinama radiologiniais tyrimais, specialiose rentgeno projekcijose nustatoma kaulų padėtis, ypač krūvio metu. Populiaru vertinti pėdų atspaudus pritaikant avalynę ar vidpadžius.
 
Pėdos – mūsų kūno pamatas. Jų deformacijos ir skausmai gali apriboti fizinį aktyvumą, o tai jau gali turėti sisteminių pasekmių širdies kraujagyslių ligoms, nutukimui ir t.t. Nuo pėdos priklauso visos kojos forma, krūviai, o taip pat ir dalis kelio patologijos. Net ieškoma sąsajų su apatinės nugaros dalies skausmais.
 
Deformacijos ir jų klinika yra labai įvairios, todėl sprendimas yra priimamas individualiai. Į gydytoją reikia kreiptis kilus įtarimui, ypač svarbu laiku pradėti gydymą vaikams. Suaugusio žmogaus pėdos mažai keičiasi, tačiau užleisti ligos taip pat negalima. Vieni sprendimai priimami, kai deformacijos paslankios, tai yra kol kaulus galima lengvai grąžinti į taisyklingą padėtį.
 
Sudėtingesnės operacijos daromos esant rigidiškoms ir nepaslankioms pėdų deformacijoms. Dažniausiai pradedamas konservatyvus gydymas, labai svarbios reabilitacinės priemonės, taikoma speciali avalynė, koreguojami krūviai, stiprinami kojų raumenys. Augimo metu nuosekliai taikant gydymą galima tikėtis, kad visos priemonės padės formuotis taisyklingam skliautui. Deja, jau susiformavusios plokščios pėdos jokiais batais ir įdėklais neištiesinsime, tačiau galima padėti apsaugoti pėdą nuo perkrovos, nuospaudų ar skausmų. Esant didelėms deformacijoms, siūlomos chirurginės intervencijos nuo sausgyslių perkėlimo iki korekcinių osteotomijų ar artrodezių. 
 
Sveikiems žmonėms jokia profilaktika nereikalinga, tačiau rūpintis kojomis reikia visiems. Batai gali nutrinti kojas, tačiau taip, kad tik dėl blogos avalynės kojos taptų plokščiapadės, nebūna. Jei yra didesnė paveldimumo rizika (serga tėveliai, seneliai ir pan.), jei jau yra nedidelės deformacijos, netaisyklingai avimi batai ar yra kokių nusiskundimų, tokiu atveju profilaktika yra labai svarbi. Turi būti parenkama patogi, kokybiška avalynė, kuri nespaustų, netrintų kojos, stabilizuotų kulną ir padėtų palaikyti skliautą bei paskirstyti krūvį padui. Dažnai į batus pritaikomi vidpadžiai.
 
Plokščia pėda blogai amortizuoja remiantis koja, todėl kietas, plonas batų padas gali sukelti skausmus. Reikia daug dėmesio skirti kojų ir ypač blauzdų mankštoms, raumenų stiprinimui, sąnarių judrumui. Sportas kiekvienam turi būti parinktas individualiai: tinka dviračiai, įvairūs treniruokliai, plaukiojimas. Tolimų distancijų bėgimas, ypač asfaltuotais keliais, neretai būna paūmėjusių nusiskundimų priežastis.