Vasara palieka ne tik malonių prisiminimų, bet ir nepageidaujamų žymių. Šiltų orų sukelta pūslelinė gali apkartinti ne tik pasibaigusių atostogų nuotaiką, bet ir signalizuoti apie sveikatos būklę.
Vis dėlto pūslelinė daugiau vargina jau stipriau atvėsus orams. Tad reiktų tinkamai pasiruošti orų permainoms, stiprinti imunitetą, vengti stresų, nepervargti, nepamiršti sporto ir sveiko gyvenimo įpročių.
Dažnas mūsų esame
Herpes simplex viruso, sukeliančio pūslelinę, nešiotojai ir su liga susiduriame veikiami atitinkamų aplinkos sąlygų. Orų pokyčiai, stresas, nusilpęs imunitetas gali paskatinti šios nemalonios ligos simptomus.
Gausios saulės vonios, maudynės atviruose vandens telkiniuose, temperatūrų kontrastai – šiltasis metų sezonas nestokoja virusą pabudinančių išorinių dirgiklių. Ar įmanoma mėgaujantis vasaros malonumais išvengti pūslelinės?
Atsako specialistė
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovė prof. Matilda Bylaitė:
– Šiuo virusu užsikrečiama gana anksti, pirmaisiais gyvenimo metais. Vieniems jis lieka latentinės būsenos, kiti – perserga. Kartą užsikrėtęs virusu, įgyji jį visam gyvenimui. Tad vasara be pūslelinės – nelabai įmanomas dalykas. Jei jau žmogus šį virusą turi, pūslelinės neišvengs. Bent kiek pasišildęs prieš saulutę gali greitai sulaukti tos pačios organizmo reakcijos: saulės spinduliai stimuliuoja imunosupresiją. Kritus lokalių ląstelių imunitetui virusas suaktyvėja. Kad tai įvyktų, daug nereikia – užtenka staigaus temperatūrų svyravimo: įbristi į per šaltą vandenį ar užsivaikščioti iki paryčių ir sušalti kojas. Vos tik susidaro palankios sąlygos, virusas aktyvuojasi, dauginasi, „keliauja“ nervų galūnėlėmis ir pažeidžia konkrečią vietą iškeldamas pūslytes.
Retas kuris dėl šios problemos kreipiasi į gydytojus. Juo labiau pacientai neskuba prašyti medikų pagalbos vasarą, kada stokoja laiko arba atostogauja. Nuolatos nuo pūslelinės kenčiantys asmenys puikiai jaučia ligos simptomus, pažįsta jos eigą ir įvairiomis priemonėmis gydosi patys namuose. Dažnai sergantys įprastai turi vietinį antivirusinį vaistą, įvairius antiseptinius, džiovinamąjį poveikį turinčius tepalus (pavyzdžiui, cinko pastą), kuriuos naudoja iškart, vos tik pajunta pirmuosius požymius. Pūslelinei kartojantis, rekomenduojama prevenciškai gerti sisteminius, ligą slopinančius vaistus. Bandydami išvengti pūslelinės vasarą žmonės dažniausiai naudoja apsauginius kremus nuo saulės, bet jie išties mažai padeda.
Dėl tokios savigydos praktikos sunku įvertinti, kiek konkrečiai žmonių su šia problema susiduria būtent vasarą. Dažniausiai pūslelinė nuo saulės pasireiškia visiems, kurie apskritai turi Herpes virusą.
Į gydytoją kreipiamasi jau sunkesniais atvejais, kada užkratas nuo lūpų stipriau išplinta, pūslelės nusėja daugiau veido, pasiekia nosies sritį, akis, lydi skausmas ir trišakio nervo uždegimas, atsiranda skausmingos pūslelės sėdmenų srityje. Kartais pūslelinės simptomai, tarkim, bėrimai ant nosies galiuko supainiojami su kokiais nors spuogais. Tad reikia atidumo įvertinant situaciją.
Taip pat viena pūslelinės suaktyvėjimo priežasčių – kitos ligos. Pavyzdžiui, jei užkratas labai išplitęs, susidaro nekrotiniai šašai, reikia tikrintis, ar nesergama kita rimta liga (pavyzdžiui, mažakraujyste), ar nėra žmogaus imunodeficito užkrato (ŽIV). Tada pirmiausiai gydoma konkreti liga. Tiesa, ŽIV diagnozė – labai reta.
Kadangi dažniausiai herpeso virusas ima varginti reaguodamas į tam tikras aplinkos sąlygas, žmogus šiuo atveju labiausiai gali padėti sau pats – taikyti prevencines priemones. Saulėkaitoje praleidžiant daugiau laiko ar keliaujant po egzotiškus kraštus, reikia labiau pasisaugoti.
Vis dėlto pūslelinė daugiau vargina jau stipriau atvėsus orams. Tad reiktų tinkamai pasiruošti orų permainoms, stiprinti imunitetą, vengti stresų, nepervargti, nepamiršti sporto ir sveiko gyvenimo įpročių.
Mitybos įpročiai pūslelinei kontroliuoti
Į kasdienį maisto racioną įtraukite daugiau daržovių, pieno produktų, žuvies. Yra nustatyta, kad maisto produktai, turintys daugiau lizino (pavyzdžiui, kietųjų rūšių sūriai, jogurtas, pienas, kiaušiniai, vištiena, jautiena, abrikosai, obuoliai, avokadai, burokėliai) slopina viruso gyvybingumą ir mažina ligos paūmėjimo tikimybę.
Nepamirškite organizmui reikalingų vitaminų – vitamino C, cinko, magnio, ypač B
6 ir B
12, kurie geba saugoti nuo pūslelinės.
Reikėtų vengti kavos, šokolado, riešutų, avižų, razinų, sėklų, viso grūdo duonos, rudųjų ryžių, kokosų, lęšių. Šie produktai turi daug arganino, kuris maitina virusą ir gali stabdyti gijimą. Atsisakykite ir rūgčių vaisių – apelsinų, greipfrutų.
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: