Atsako specialistas
Gydytojas dermatovenerologas Nauris Grušauskas: 
- Sąnarių pažeidimai ir nagų pakitimai yra dvi pagrindinės žvynelinės komplikacijos. Atvejai, kuomet yra pažeidžiami sąnariai, sunkesni. Paprastai liga paveikia tiek didžiuosius, tiek mažuosius sąnarius. Stipresni, įkyresni skausmai vargina keičiantis orams. Šiaip sąnariai ir nagai yra šiek tiek susiję, todėl artropatinė žvynelinė nagus dažniau pažeidžia jau sąnarių problemų turintiems ligoniams.
 
Tačiau reikėtų pabrėžti, kad šioms abiem komplikacijoms atsirasti bėrimų kiekis ir žvynelinės sunkumas įtakos visiškai neturi. Ligonis gali turėti vos kelias dėmeles arba jos kuriam laikui būna pranykusios, tačiau sąnariai jau gali būti labai pažeisti. Ir atvirkščiai, žmogaus oda gali būti stipriai išberta, tačiau sąnariai ir nagai – visai nepakitę.
 
Visgi tiesiog maudžiantys sąnariai jokiu būdu dar nerodo artropatinės žvynelinės. Sąnarių pakitimai, jų skausmai gali atsirasti ir dėl amžiaus, neadekvataus fizinio krūvio, kaip ankstesnių traumų pasekmė.
Šiaip sunku yra išskirti kokius nors išorinius požymius, kurie leistų iškart atskirti artropatinės žvynelinės pažeistų sąnarių problemą. Ne taip paprasta diagnozuoti ir atlikus tyrimus. Pavyzdžiui, rentgeno tyrimas neparodo tokių specifinių ligos požymių, kaip, pavyzdžiui, podagros atveju. Norint susekti ligą, būtinas kompleksinis ištyrimas.
 
Praktikoje esu susidūręs su ne vienu pacientu, kurio sąnariai buvo smarkiai pažeisti, tačiau ligos priežastis jam nustatyta tik po daugelio metų. Štai vienas ligonis net turėjo invalidumą, nevaikščiojo, o tikroji sutrikimo priežastis aptikta tik gal po kone dvidešimties metų, kai atsirado bėrimų ant odos.
 
Svarbu suvokti, kad tokios galimos žvynelinės komplikacijos visiškai nepriklauso nuo to, kaip pacientas yra gydomas. Būna, kad žmonės visai nekreipia dėmesio į odą ir pragyvena dešimtis metų be jokių sąnarių skausmų. O kiti rūpinasi savimi, prižiūri, tačiau problemos vis didėja.
 
Gydytojas gali tik diagnozuoti, patarti, kaip valdyti ligą, tačiau išmokti su ja gyventi pacientas turi pats. Svarbus vaidmuo čia tenka ir sergančiojo artimiesiems.
 
Žvynelinė nėra liga, kuri galėtų kaip nors apriboti žmogaus gyvenimą. Ji tik klastinga, galinti smogti bet kada, tad verčianti būti atidesniam, labiau pasaugoti save: nesirinkti didelio fizinio krūvio, sportuoti sau, o ne maratonams, visur jausti saiką. Žvynelinė – lėtinė liga, jos atsiradimo priežastys nėra žinomos, tačiau, dažniausiai manoma, kad ji yra susijusi su paveldėjimu.
Sutrikimas atsiranda dėl pagreitėjusio ląstelių dauginimosi, nespėjusios subręsti ląstelės virsta raudonomis dėmėmis, jos pasidengia į žvynelius panašiomis pleiskanomis.
Susirgimo amžiaus ribos – nuo gimimo iki gilios senatvės (statistiškai dažniausia 20–30 metų).
Liga yra neužkrečiama, sergantieji žvyneline gali laisvai lankytis baseinuose, pirtyse ir t.t.
Ligai didelę įtaką daro sezoniškumas. Didžiajai daliai ligonių būna geriau vasarą.
Susirgimą paūmina stresai ir įtampa.