Neišgyventos emocijos virsta panikos atakomis

Modesta Kuprijevskaitė
2018-09-13
Neseniai jau antrą kartą išgyvenau labai nemalonų dalyką. Netikėtai ėmė daužytis širdis, pradėjo trūkti oro, man tarsi suparalyžiavo galūnes. Priimamajame pasikalbėjome su gydytoju, ir jis užsiminė, jog tai galėjo būti panikos ataka dėl streso ir pervargimo. Bijau, jog tai kartosis ir toliau. Ką man daryti ir kur kreiptis?
Aleksandras, 46 metai
Neišgyventos emocijos virsta panikos atakomis
Panikos atakos gali būti konkurencinės aplinkos darbe, sudėtingų asmeninių santykių ar kitų panašių situacijų rezultatas. Tačiau problemos gali ateiti ir iš giliau – vaikystės, jos metu patirto auklėjimo.

Atsako specialistas
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatras psichoterapeutas Erikas Stankūnas:
 

Šiuolaikinė problema
- Ūmus nerimas, įkyrios baimės ir panikos priepuoliai yra pakankamai dažna mūsų visuomenės bėda. Problema ta, kad šiuolaikiniai žmonės gyvena didelio streso sąlygomis ir neturi kur emociškai to streso išgyventi. Kai streso metu patirtos emocijos yra slopinamos ir negali būti sąmoningai išgyventos, jos realizuojasi kitais būdais – per nerimo paroksizmus, psichosomatinius pojūčius, įkyrumus ar panikos atakas.
Panikos atakos gali būti konkurencinės aplinkos darbe, sudėtingų asmeninių santykių ar kitų panašių situacijų rezultatas. Tačiau problemos gali ateiti ir iš giliau – vaikystės, jos metu patirto auklėjimo. Pavyzdžiui, jeigu šeimose nebuvo kalbama emocine kalba, buvo mokoma nerodyti savo emocijų, nedemonstruoti pykčio, vaikinams neverkti.
 
Kaip atpažinti?
Panikos priepuolis turi tris dideles sudedamąsias dalis. Pirmoji – netikėtai atsirandantis labai didelis paroksizminis nerimas. Antroji – išreikštos vegetacinės reakcijos: širdies plakimas, prakaitavimas, dusulys, galvos svaigimas ir padidėjęs kraujospūdis. Trečioji dalis – išprotėjimo arba mirties baimė. Tai – panikos atakos triada.
Pats žmogus tokiu atveju negali suprasti ar tuo labiau diagnozuoti kas vyksta su jo organizmu, tad dažniausiai kreipiasi į medikus. Tačiau šie ne visuomet gali identifikuoti, jog žmogus patyrė panikos ataką. Medikai dažnai tiesiog neranda jokios patologijos – žmogui atliekami tyrimai, jis eina iš vieno mediko kabineto į kitą, tačiau jam visi sako, kad jokių organizmo pakitimų nėra. Visa laimė, jeigu kreipiamasi į psichiatrą. Šis gydytojas tokį sutrikimą diagnozuoti gali pakankamai nesunkiai.

 
Gydymo būdai
Panikos atakos - tai neurozinis psichikos sutrikimas ir jei jos kartojasi, būtinas gydymas. Paprastai pritaikomas medikamentinis gydymas, tačiau kadangi panikos atakos sietinos su psichologija ir emociniais išgyvenimais, būtina ir psichoterapija. Taigi, veiksmingiausias – kompleksinis gydymas.
Panikos atakas patiriantiems žmonės šis sutrikimas kartais turi polinkį kartotis tam tikrose konkrečiose situacijose. Pavyzdžiui, vieniems kartojasi išgėrus alkoholio, kitiems – darbinėje aplinkoje. Jeigu žmogus sąmoningai vengs šių konkrečių stresinių situacijų, pavyzdžiui, pakeis darbą, yra tikimybė, jog jam pavyks išvengti dalies panikos atakų, arba jų dažnis gali sumažėti, tačiau vien tai iš esmės išspręsti problemos nepadės. Pats vienas, be specialistų pagalbos, žmogus sau padėti negali.
 
Artimųjų vaidmuo
Dažnai žmogus gali net nesuprasti, kad jo problema yra susijusi būtent su neišgyventomis emocijomis ir psichologinėmis problemomis. Kartais panikos ataka supainiojama su kokiu nors kūno negalavimu – širdies ar galvos, ir labai ilgai nesikreipti ten, kur iš tiesų reikia.
Tokiomis aplinkybėmis lemiamą vaidmenį gali suvaidinti artimieji. Jeigu jie įtaria, kad problema susijusi su psichologija, artimieji ar giminaičiai turėtų paskatinti kenčiantį asmenį kreiptis pagalbos į specialistą, kurio profesija prasideda skiemeniu „psi“. Mūsų visuomenėje žmonėms tai daryti vis dar yra nepriimtina ir baisu, tad artimųjų parama gali tapti reikšmingu postūmiu.

 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Vasaros išvykas gadina vabzdžiai

    Dėl klimato pokyčių įsibėgėjanti vasara stebina ne tik nenuspėjamais orais, bet ir neįprastai aktyviais vabzdžiais. „Šių metų pavasaris ir vasara gana drėgni – todėl stebimi gausesni vabzdžių spiečiai ir, žinoma, dažnesni įkandimai. Šiemet kreipiasi daug pacientų – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kuri...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

    Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Legenda apie širdį
    Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

    Naujas numeris