Vis drąsiau kreipiasi pagalbos
Šiandien šlapimo nelaikymo problema nesvetima ne tik vyresnio amžiaus pacientėms, bet ir jaunoms dailiosios lyties atstovėms. Manoma, kad su ja susiduria kas penkta 30–35 metų amžiaus moteris ir kas antra penkiasdešimtmetė. Vienokio ar kitokio laipsnio šiuo sutrikimu skundžiasi net apie 80–90 proc. vyresnių nei 80 m. amžiaus moterų.
Sutrikęs normalus šlapinimosi mechanizmas tampa ne tik nemalonia fiziologine, bet ir socialine problema – pradedamas jausti diskomfortas įvairiose situacijose: naudojantis viešuoju transportu, lankantis svečiuose ir kt. Ir nors apie tai atvirai kalbėti su partneriu ar šeimos gydytoju ryžtasi ne kiekviena moteris, gydytojai pastebi džiuginančias tendencijas.
 

„Uroginekologijos srityje dirbu dvidešimt metų ir galiu drąsiai teigti, kad moterys visa labiau domisi, skaito, žino, kokios pagalbos gali sulaukti. Jos vis geriau supranta, kad šlapimo nelaikymas – ne koks nors gėdingas dalykas, o liga, kurią reikia gydyti. Apie pasiektus gerus gydymo rezultatus ir gydymo efektyvumą informacija sklinda iš lūpų į lūpas“, – kalbėjo Kauno klinikų gydytoja akušerė-ginekologė prof. dr. Rosita Aniulienė.

 
Riziką didina gimdymai
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad yra ne vienas šlapimo nelaikymo tipas, tad ir gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į amžių, gretutines ligas ir šlapimo nelaikymo simptomus. „Didžioji dalis – 60 procentų šlapimo nelaikymo varginamų moterų – su tuo susiduria fizinio krūvio metu: kosėdamos, čiaudėdamos, bėgdamos, sportuodamos, eidamos, lytinių santykių metu ar net ramybės būklėje. Esama tiesioginio ryšio tarp šio tipo šlapimo nelaikymo ir nėštumų bei gimdymu skaičiaus. Kuo jų daugiau, tuo didesnė šlapimo nelaikymo rizika. Po gimdymų susilpnėjus dubens dugno raumenims ir nutrūkus priešlapliniams raiščiams bei sutrikus dubens dugno inervacijai dėl tarpvietės traumos gimdymo metu pakinta šlaplės padėtis“, – dėstė pašnekovė.
 
Trečdalį šlapimo nelaikančių pacienčių vargina dirglioji šlapimo pūslė. Toks šlapimo nelaikymas būdingas toms moterims, kurios nesugeba sulaikyti šlapimo, atsiradus staigiam norui šlapintis arba šlapinasi daugiau nei 10 kartų dieną ir daugiau nei du kartus naktį. Nevalingai susitraukinėjant šlapimo pūslės raumeniui, moteris jaučia įsakmų norą šlapintis čia ir dabar. Mišrus šlapimo nelaikymas sudaro 10–15 proc., kai šlapimo nesugebama sulaikyti šlapimo ir atsiradus staigiam norui šlapintis, ir fizinio krūvio metu.
Gydytoja pabrėžė, kad vis daugiau reikšmės mokslininkai teikia ir genetinėms priežastims, dėl kurių šlapimo nelaikymas gali užklupti visai jaunas moteris.
 
Kada tegelbėja įklotai
Prof. R.Aniulienė akcentavo, kad didžiąja dalimi atvejų, esant fizinio krūvio šlapimo nelaikymui, gelbėja operacija – pošlaplinio raiščio implantavimas. Tačiau esant dirgliai šlapimo pūslei, gelbėja tik medikamentai, kuriuos galima vartoti iki dvejų metų. „Gydymą nutraukus, dažnai situacija pasikartoja. Aišku, medikamentai yra vis labiau tobulinami, kad būtų mažiau kenksmingi, mažesnis šalutinis poveikis, – sakė gydytoja akušerė-ginekologė. – Kalbant apie šlapimo nelaikymą, jaunesniame, reprodukciniame, amžiuje, kol dar yra daugiau moteriškų lytinių hormonų, patofiziologijoje veikia vienoks mechanizmas.
 
Prasidėjus menopauzei, dėl hormonų deficito, situacija dar labiau pablogėja, ypač jei anksčiau buvo negydytas šlapimo nelaikymas. O senatvėje prisideda dar kiti mechanizmai – mažėja šlapimo pūslės talpa, silpnėja šlapimo pūslės raumuo, atsiranda visiškas šlapimo nelaikymas, dažniausiai – mišraus tipo. Tuomet padėti galima tik skiriant simptominį gydymą – sauskelnes, įklotus. Laimei, dabar atsirado jų kompensavimo galimybė. Dėl senatvinių ir anatominių pakitimų geriatrinių pacientų operuoti nerekomenduojama, o ir vaistai ne visada tinka dėl sunkių gretutinių ligų.“
Gydytoja pridūrė, kad dabar populiarių CO₂ lazerio procedūrų, haliurono, riebalų injekcijų veiksmingumas gydant šlapimo nelaikymą efektyvumas yra abejotinas, mokslinėje literatūroje dar nėra patikimų įrodymų. Apie 90 proc. moterų po šių procedūrų ieško profesionalios ir efektyvios pagalbos pas uroginekologą.
 
Pratimai – tik profilaktikai
Paklausta, kiek reikšmės gydant šlapimo nelaikymą turi fizioterapija, pratimai, gydytoja sakė, kad tai veiksminga, tačiau tik taikant profilaktiškai. „Kėgelio, Transbergerio pratimais, kalanetika, pilatesu, tibialinio nervo stimuliacija, kvantoterapija užsiimti naudinga dar prieš nėštumą, nuo jaunystės, taip pat – tarp nėštumų. Jei moteris sąžiningai pagal protokolą šešis mėnesius nėštumo metu atlieka Kėgelio pratimus, pagerėjimas siekia iki 10–15 procentų“, – kalbėjo R.Aniulienė.
 
Gydytoja pabrėžė, kad šlapimo nelaikančioms moterims ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į antsvorį. „Operacijos efektyvumas priklauso nuo svorio. Implantas plonytis, ir jei KMI viršija 30–35, rezultatas iškart blogėja. Jei vargina dirgli pūslė, ypač didelis dėmesys skiriamas mitybai, negalima vartoti citrusų, spanguolių, mažinti kavos, arbatos kiekį, suvartoti iki 1,5–2 litrų per parą. Tokie pacientai turi būti apmokomi, itin svarbi vieta čia tenka psichologijai – kaip susitelkti ir įtempti tarpvietės dugno raumenis, kad kuo ilgiau būtų sausoms: iš pradžių kas valandą eiti į tualetą, toliau stengtis sulaikyti iki 2 valandų, užsimanius į tualetą nebėgti, o ramiai nueiti. Taip pat vengti vaikščioti basoms ant šaltų grindų, vengti kondicionierių, šaltos jūros, šaldytuvų prekybos centruose“, – pasakojo profesorė.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!