Teikia multidisciplininę pagalbą
 

„Galvos skausmai yra viena dažniausių problemų, su kuria susiduria gydytojai neurologai ambulatoriniame darbe. Dėl to džiaugiamės, kad klinikose pradėjo veikti vieta, kur pacientai gali gauti specializuotą pagalbą“, – teigia gydytojas neurologas Saulius Andruškevičius.

 
Kita vertus, kabinete nebus apsiribojama tik neurologų konsultacijomis. „Dirbame universitetinėje ligoninėje, todėl sudėtingesni atvejai aptariami su kitais specialistais. Pacientams siūloma multidisciplininė pagalba, bendradarbiaujant su gydytojais reabilitologais, neurochirurgais, skausmo medicinos centro specialistais“, – pasakoja neurologas.
 
Nuo įtampos skausmų iki migrenos
 
Specialistai išskiria du pagrindinius galvos skausmų tipus: pirminius ir antrinius. „Pirminiai galvos skausmai pasireiškia kaip pagrindinė liga. Tai nėra kitos ligos ar būklės pasekmė. Pavyzdžiui, įtampos tipo galvos skausmai, migrena, klasterinis galvos skausmas. Antriniai skausmai atsiranda kitų ligų ar būklių fone. Jie gali pasireikšti esant aukštam kraujo spaudimui, po galvos traumos, sergant kaklinės stuburo dalies patologijomis, retesniais atvejais – sergant onkologinėmis ligomis ar galvos smegenų kraujotakos sutrikimais“, – aiškina S.Andruškevičius.
 
Anot jo, dažniausiai pacientai kreipiasi dėl pirminių galvos skausmų. „Įtampos tipo galvos skausmą visi esame patyrę bent kartą gyvenime. Jis pakankamai lengvas, kartais vidutinio stiprumo, be reikšmingų lydimųjų reiškinių ir gana neblogai gydomas nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais, todėl pacientai ne taip skuba kreiptis į gydytoją“, – atkreipia dėmesį neurologas.
 
Kur kas rimtesne simptomatika pasireiškia migrena. „Tai gerokai intensyvesnis, sunkesnis galvos skausmas, lydimas šviesos baimės, pykinimo, vėmimo, sutrikdantis kasdienę veiklą, tikrai ne taip paprastai gydomas analgetikais. Simptomatikos rimtumas paskatina pacientus į gydytojus kreiptis anksčiau“, – sako medikas.
 
Individualūs trigeriai
 
J.Valančienė pabrėžia, kad migrenos priežastys – vis dar neaiškios, šiuo metu išskiriami tik rizikos veiksniai. „Aišku, kad tam įtakos turi genetika. Taip pat žinoma, kad migrena dažniau serga moterys. Svarbi ir lytinių hormonų įtaka. Tai yra įvairių rizikos veiksnių kombinacija“, – teigia specialistė.
 
Anot jos, migrenos priepuolius provokuoja įvairūs ir individualūs veiksniai. Visgi tarp dažniausių – įtampa ir stresas. „Taip pat įtakos turi neišsimiegojimas, miego režimo nebuvimas, alkis, hormoniniai svyravimai, hormoninė kontracepcija, rūkymas. Kiekvienas turėtų panagrinėti, kas priepuolį provokuoja jam asmeniškai, ir to privengti“, – akcentuoja J.Valančienė.
 
Raudonos vėliavėlės
 
Neurologės teigimu, pacientai neretai ignoruoja galvos skausmus. Specialistė atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais tokia praktika pavojinga. „Išskiriamos raudonos vėliavėlės, kada būtina skubiai kreiptis pagalbos. Skubesnio ištyrimo reikia, jei kartu su galvos skausmu būna sisteminiai reiškiniai, tokie kaip karščiavimas, svorio kritimas, pykinimas, depresinė būklė, traukuliai, sutrinka sąmonė“, – vardija J.Valančienė.
 
Neurologė atkreipia dėmesį ir į kitus pavojingus požymius: „Jei skausmas prasideda staiga ir yra itin stiprus. Taip pat jei galvos skausmas pirmą kartą prasideda vyresnio amžiaus žmonėms arba nėštumo metu. Jei skausmo pobūdis kinta, progresuoja. Tokiu atveju reikėtų skubiai kreiptis konsultacijos į gydytoją.“
 
Kliūtis – mitai
 
S.Andruškevičius pasakoja, kad migrena ir daugelis kitų pirminių galvos skausmų diagnozuojami remiantis tarptautiniais klinikiniais diagnostiniais kriterijais. „Konsultacijų metu renkama ligos anamnezė, informacija apie galvos skausmo intensyvumą, pobūdį, dažnį, lydinčius reiškinius, galimus provokuojančius veiksnius. Daugeliu atvejų šios informacijos pakanka diagnozei nustatyti ir gydymui parinkti“, – sako jis.
 
Kai kuriais atvejais prireikia papildomų tyrimų: kraujo tyrimų, galvos kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso. „Šių tyrimų tikslas yra atmesti kitas ligas, kurios gali būti antrinių galvos skausmų priežastis, – aiškina neurologas. – Mitas, kad magnetinis rezonansas gali parodyti, jog žmogus serga migrena. Būtų puiku, tačiau tai nėra tiesa.“
 
Gydytojas paneigia ir dar vieną populiarų mitą: „Viską išbandžiau, niekas neveikia“. „Sunku būtų išmėginti visas gydymo taktikas, visus medikamentus ar jų derinius, – įsitikinęs S.Andruškevičius. – Paprastai taip teigiantys pacientai buvo konsultuoti prieš penkerius ar dešimt metų. Per pastaruosius keletą metų galvos skausmų gydymas gerokai patobulėjo. Atsirado naujų vaistų tiek retinti priepuolius, tiek juos stabdyti. Tokiems pacientams tikrai turėtume ką naujo pasiūlyti.“
 
Svarbūs gyvenimo įpročiai
 

Gydytoja neurologė Julija Valančienė sako, kad gydymo galimybės sparčiai gerėja. „Nors migrena – liga visam gyvenimui, ją galima suvaldyti. Žinoma, vien medikamentinis gydymas be gyvenimo pokyčių neveiks, tad ne mažiau svarbus nemedikamentinis gydymas“, – įsitikinusi neurologė.

 
Specialistė pataria laikytis valgymo ir miego režimo, miegoti bent 7-8 valandas, gerti pakankamai skysčių, valgyti subalansuotą maistą, būti fiziškai aktyviems, nerūkyti, vengti alkoholio.
 
„Gera žinia, kad su amžiumi migrenos priepuoliai retėja ir jų intensyvumas mažėja“, – priduria medikė.

---

 
Svarbu
Ką žinoti atvykstant į galvos skausmų kabinetą?
Registruotis į galvos skausmo kabinetą konsultacijos pas neurologą galima bendruoju Santaros klinikų telefono numeriu.
 
Registruojantis reikia turėti šeimos gydytojo ar kito specialisto siuntimą.
 
Prieš konsultaciją rekomenduojama pildyti galvos skausmų dienyną (galima naudoti skirtingas popierines formas arba telefonines programėles).
 
Svarbu turėti informacijos apie anksčiau vartotus ir šiuo metu vartojamus vaistus.
 
Patartina atsivežti laikmenas su atliktų radiologinių tyrimų vaizdais, taip pat laboratorinių tyrimų rezultatus.
 
Jei atvykti nepavyksta, būtina atšaukti konsultaciją – taip vieta gali atitekti kitam pacientui.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!