Po prekės ženklu „Meliva“ susivienijusios privačios medicinos įstaigos – „InMedica“ šeimos klinikos, „Kardiolitos klinikos“ ir VIC odontologijos klinikos – kviečia susipažinti su klinikomis ir jų veikla iš arčiau. Lietuvoje veikiantys net 89 centrai „Meliva“ išdėstyti strategiškai – taip, kad pacientams būtų ne tik lengva, bet ir patogu pasiekti reikalingas paslaugas būtent tada, kai jų labiausiai reikia.
„Vertiname kiekvieną gydytojo ir paciento minutę. Eilės mums – tai signalas, kad turime veikti dar sklandžiau ir greičiau“, – sako „Meliva Lietuvos“ generalinis direktorius Kęstutis Broniukaitis, siekiantis, jog gydymo procesas būtų kuo efektyvesnis ir prieinamesnis.
Plataus profilio klinikos – kiekvieno poreikiui
„Integruotos įvairių sričių medicinos paslaugos yra vienas klinikų „Meliva“ išskirtinumų ir strateginių tikslų, – teigia „Meliva Lietuvos“ generalinis direktorius Kęstutis Broniukaitis. – Mūsų tinkle teikiame visų lygių ir praktiškai viso spektro medicinos paslaugas, pradedant šeimos medicina, II lygio paslaugomis, radiologine diagnostika ir baigiant specializuota odontologija ar net stacionarinėmis chirurgijos paslaugomis. Žinoma, yra ir kitų plataus spektro įstaigų, tačiau profilių gausa ir geografiniu padengiamumu mes išsiskiriame iš privačių įstaigų Lietuvoje.“
Kaip pažymi „Meliva Lietuvos“ generalinis direktorius Kęstutis Broniukaitis, klinikų tinklas „Meliva“ išsidėstęs taip, kad užtikrintų kuo platesnį geografinį prieinamumą ir galimybę pacientams greitai gauti reikalingas paslaugas arčiau namų. „Mūsų klinikos skirstomos į bazines ir specializuotas. Bazinio lygio klinikose teikiamos pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos, tokios kaip šeimos gydytojo konsultacijos, odontologinė, ginekologinė priežiūra, psichologinė pagalba – dažnai jos leidžia išspręsti apie 80 proc. pacientų sveikatos klausimų. O sudėtingesniais atvejais pacientai siunčiami į didesnius, specializuotus centrus, kur suteikiama platesnio profilio pagalba“, – aiškina K.Broniukaitis.
„Siekiame būti kuo arčiau paciento, todėl mūsų šeimos klinikos, laboratorijos ir odontologijos klinikos yra išdėstytos visoje Lietuvoje, veikiame 27 miestuose, tačiau didesniame regione taip pat turime bent po vieną specializuotą daugiaprofilinę kliniką, į kurią pacientus siunčia mažesnių šeimos gydytojų centrų specialistai, kai paciento problemos negali išspręsti vietoje. Toks aptarnavimo modelis patogus tiek pacientui, tiek specialistams, kadangi šeimos gydytojai apie pacientą turi visą reikiamą informaciją
– klinikos tarpusavyje bendrauja, tad gali parinkti pacientui tinkamiausią vizito laiką. Jie čia specialistų lydimi viso gydymo proceso metu. Po pirminės konsultacijos šeimos gydytojai pacientus toliau veda, susisiekę su reikiamu specialistu. Ryšys ir tinkama koordinacija tarp skirtingo lygio klinikų Grupės viduje yra ne mažiau svarbūs nei gydymas konkrečioje klinikoje, nes gydymo procesas vis dažniau tampa kompleksinis, reikalaujantis skirtingų specialistų priežiūros ir pagalbos skirtingu paciento kelionės momentu“, – apie veikiantį pacientų aptarnavimo modelį pasakoja generalinis direktorius.
Viena tokių daugiaprofilinių klinikų Vilniuje yra klinika „Meliva“, įsikūrusi Santariškėse. Kaip pažymi „Meliva Lietuvos“ daugiaprofilinių klinikų vadovė Laura Penikienė, ši klinika buvo sukurta nuo pamatų, kryptingai planuojant kiekvieną detalę, kad būtų užtikrintas itin platus paslaugų spektras, aukšto lygio pacientų aptarnavimas ir paslaugų kokybė. Strategiškai patrauklioje sostinės vietoje – Santariškėse, greta Santaros miestelio – įkurta klinika, skirta pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugoms, taip pat – dienos chirurgijai, neabejotinai geba užtikrinti įvairiapusius pacientų lūkesčius.
„Ši klinika veikia septynias dienas per savaitę – nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro, o joje dirba įvairių sričių gydytojai specialistai: nuo šeimos gydytojų, akušerių-ginekologų, kardiologų, ortopedų traumatologų, gastroenterologų, LOR gydytojų iki psichikos sveikatos profesionalų. Čia teikiamos tiek pirminio, tiek antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos: nuo ligų prevencijos ir profilaktikos iki gydytojų specialistų konsultacijų, sudėtingų chirurginių intervencijų, radiologinės diagnostikos, odontologijos, laboratorinių tyrimų, vakcinacijos bei ambulatorinės reabilitacijos“, – pasakoja „Meliva Lietuvos“ daugiaprofilinių klinikų vadovė Laura Penikienė.
Klinikos procesų vadovė Ingrida Jazgevičienė, klinikose „Meliva“ sukaupusi penkiolika darbo praktikos metų, pratęsia, kad šeimos klinikoje dirba devyni šeimos gydytojai, nuolat besirūpinantys čia prisirašiusių pacientų sveikata. Antrinio lygio sveikatos paslaugas čia teikia daugiau kaip 100 per trisdešimt sričių specialistų, įkurtas dienos chirurgijos stacionaras su trimis operacinėmis ir keturiolika palatų. Jame per mėnesį atliekama apie 200 plataus spektro operacijų: ortopedinių, LOR, akių, kraujagyslių chirurgijos, plastinės chirurgijos ir pan., taip pat atliekami echoskopiniai, endoskopiniai, radiologiniai bei kiti diagnostiniai tyrimai.
Per savaitę įstaigos slenkstį mina per pusantro tūkstančio pacientų, kurie pasitinkami dviejose įstaigos registratūrose – lankytojų patogumui šeimos klinikos pacientų srautas aptarnaujamas atskirai. Norėdami apsilankyti pas gydytojus ar gauti sveikatos paslaugas, pacientai gali patogiai registruotis jiems tinkamiausiu būdu – klinikos registratūroje, skambindami į centralizuotą skambučių centrą, naudodamiesi naująja „Meliva Lietuvos“ mobiliąja programėle arba prisijungę prie savitarnos portalo klinikų interneto svetainėje.
„Siekiame operatyviai spręsti pacientų sveikatos problemas. Jei tai ūmus negalavimas – paprastai pas specialistus patenkama tą pačią dieną, o planinėms konsultacijoms skiriamas laikas per savaitę“, – aiškina Klinikos procesų vadovė Ingrida Jazgevičienė.
Įstaigoje suburta stipri kardiologų komanda, aktyviai atliekanti prevencines programas, gausu ortopedų traumatologų, LOR gydytojų, gastroenterologų, kurie atlieka kolonoskopijas, fibrogastroskopijas, echoskopuotojų, ginekologų, mamologų, atliekančių mamografijas, magnetinio rezonanso tyrimus (MRT), konsultuojančių plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistų.
Specializuotos klinikos ir laboratorijų tinklas
Tinkle taip pat veikia trijų tipų specializuotos vienos srities klinikos: odontologijos centrai, reabilitacijos klinikos ir estetinės dermatologijos bei chirurgijos klinikos.
Estetinės dermatologijos bei chirurgijos klinikose, veikiančiose po prekės ženklu „InSense“, atliekamos injekcinės grožio procedūros, plastinės operacijos, plaukų persodinimas.
„Plaukų persodinimo procedūros sparčiai populiarėja pasaulyje, o kai kurie pacientai dėl kainos ir patogumo renkasi jas atlikti užsienyje, ypač Turkijoje, kur ši sritis yra gerai išvystyta. Vis dėlto tiems, kurie ieško aukštos kokybės ir profesionalumo, verta rinktis Lietuvą – nors čia šią paslaugą teikia tik kelios klinikos, jose dirba patikimi specialistai. Mūsų klinikoje plaukų persodinimą patikime tik kvalifikuotiems gydytojams, kurie užtikrina itin aukštą paslaugų kokybę ir saugumą“, – apie plaukų persodinimo tendencijas pasakoja K.Broniukaitis.
Svarbią klinikų veiklos dalį sudaro ir diagnostiniai kraujo tyrimai – tam užtikrinti veikia platus laboratorijų „Meliva“ tinklas. Pagrindiniai laboratorijų padaliniai įsikūrę keturiuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Į artimiausią laboratoriją greitai surenkami ėminiai iš visų klinikų, todėl daugumos tyrimų atsakymai pacientams pateikiami dar tą pačią dieną. Ši logistinė grandinė leidžia užtikrinti spartų tyrimų apdorojimą ir aukštą paslaugų kokybę visos šalies mastu.
Vertina operatyvų darbo procesą
Pastebime, kad klinikos procesų vadovė I.Jazgevičienė, keliaudama po skyrius, į visus kolegas, kurių čia per 350, kreipiasi vardais. Suprantame, kad klinikoje puoselėjamas ypač šiltas ir kolegiškas santykis su darbuotojais. I.Jazgevičienė paaiškina, kad pagarbus bendravimas su kolektyvu teigiamai veikia jų konstruktyvų darbą su pacientais.
„Stengiamės sukurti draugišką atmosferą, specialistams sudaryti geriausias sąlygas patogiam ir operatyviam darbui. Branginame jų laiką, todėl sustyguojame darbo procesus taip, kad šie vyktų sklandžiai, dažnai apskritai eliminuodami bet kokius biurokratinius trukdžius. Pavyzdžiui, vadovams esame suteikę pakankamus įgalinimus, kad jie galėtų savarankiškai vykdyti reikalingų priemonių ir įrangos pirkimus. Iš vadovų tikimės skaidrumo ir atsakingumo, tačiau nereikalaujame jų iš anksto surinkti daugybės parašų ir pritarimų, kad įgyvendintų vieną ar kitą pirkimą, nes suprantame, kad nuo pašalinių trukdžių procese galiausiai kenčia visi – tiek pacientas, tiek specialistas, tiek gydymo įstaiga, tad kiekvieną problemą sprendžiame operatyviai ir lanksčiai. Suprantame, kad pagrindinis kriterijus, kodėl mus pacientai renkasi – tai greitas prieinamumas pas gydytojus. Jei operacijos čia tektų laukti pusę metų ir daugiau, pacientai tikriausiai nė nesvarstytų pas mus apsilankyti“, – įsitikinęs K.Broniukaitis.
Gydytojas genetikas, endobiogenikos specialistas prof. Danielius Serapinas vertina klinikos komandą ir veikimo principus, kurie, jo teigimu, yra palankūs tiek pacientams, tiek personalui. Gydytojai turi galimybę atvirai išsakyti savo poreikius, o administracija yra linkusi ieškoti sprendimų kartu – kad darbas būtų kuo sklandesnis, o pacientai – kuo geriau aprūpinti reikalingomis paslaugomis.
„Stebime pasaulines naujoves, siekiame ir Lietuvoje atlikti naujus tyrimus ar taikyti gydymo metodus. Tokius naujovių sprendimus čia padeda greičiau įgyvendinti glaudus gydytojų ir administracijos bendradarbiavimas bei lankstus požiūris į pokyčius. Ankstesnė patirtis kitose sveikatos priežiūros sistemose parodė, kad naujovių diegimas ten dažnai užtrunka – tenka ieškoti sudėtingesnių būdų joms įgyvendinti. O čia vieni pirmųjų ėmėme daryti užsienyje plačiai tyrinėjamus oksidavusio arba kitaip vadinamo „sugedusio“ cholesterolio tyrimus. Laboratorijai prireikė vos kelių žingsnių, ir klausimas suderintas – tyrimo ėmėmės jau po mėnesio“, – sužavėtas kalbėjo Gydytojas genetikas, endobiogenikos specialistas prof. Danielius Serapinas.
Gydantis ypač retas, nišines ligas, profesorius atlieka tyrimus sudėtingiems nenustatytos diagnozės pacientams, plačiai atlieka nėščiųjų prenatalinę diagnostiką, konsultuoja, gydo endobiogeniškai, kai į paciento organizmo fiziologiją žiūrima holistiškai.
Nors onkologinių ligų klinika negydo, dėl operatyvaus darbo pastarieji neretai sulaukia ir jomis sergančių pacientų. Greita, patikima diagnostika ir specialistų atida – tai sergantiems onkologine liga ypač reikalinga.
„Tyrimų tokiems pacientams reikia čia ir dabar“, – antrina I.Jazgevičienė, pažymėdama, kad jų klinikoje ypač aktyviai atliekama krūtų magnetinio rezonanso diagnostika. Klinikoje pilnomis apsukomis dirba trijų teslų magnetinio rezonanso aparatas, suteikiantis ypač ryškius tyrimo vaizdus. Gydytoja radiologė Ignė Gečaitė-Paukštė sako itin vertinanti galimybę dirbti su naujausia ir pažangiausia įranga. Ji džiaugiasi, kad prieš priimant sprendimą įsigyti naują diagnostinę aparatūrą, specialistų nuomonė šioje įstaigoje yra girdima ir vertinama: „Prieš priimant sprendimą įsigyti naują echoskopo aparatą, turėjome galimybę išbandyti kelių gamintojų įrangą ir patys, kaip specialistai, išrinkome geriausiai mūsų darbo poreikius atitinkantį sprendimą.“
Nors radiologijos technologė Deimantė Gruodytė įstaigoje dirba jau penkerius metus, sako po studijų savo kompetenciją čia tebeauginanti.
„Tai – puiki vieta ne tik įgyti žinių, bet ir tobulėti kaip specialistui. Čia išmokau dirbti su pažangiais aparatais, be to, turime galimybę dirbti su itin plačia diagnostine įranga“, – pasakoja D.Gruodytė, darbovietę taip pat vertinanti dėl aukštų gydymo standartų, bendravimo kultūros, malonios atmosferos.
Gydytoja kardiologė Asta Grigaliūnienė giria įstaigos aukšto lygio kardiologinę aparatūrą. Atsižvelgiant į tai, kad širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar išlieka itin dažnos, „Meliva“ daug dėmesio skiria kardiologijos paslaugų plėtrai ir prieinamumui bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.
„Dirbame ir su prevencinėmis programomis, todėl pacientai aktyviai registruojasi profilaktinėms patikroms, kurios pacientui nieko nekainuoja – jos apmokamos iš ligonių kasų. Tai – puiki galimybė pasirūpinti sveikata, o mes sulaukiame daug gerų atsiliepimų“, – pastebi gydytoja kardiologė Asta Grigaliūnienė. Per dieną gydytoja priima apie 15-17 pacientų.
Mobilioji programėlė viršijo lūkesčius
Sprendžiant dvi opiausias šalies sveikatos sektoriaus problemas – ilgas eiles pas gydytojus ir nepakankamą paslaugų prieinamumą, ypač regionuose, „Meliva Lietuva“ neseniai pristatė virtualią kliniką ir mobiliąją pokalbių programėlę. Jos pagalba pacientams suteikiama galimybė saugioje aplinkoje, nuotoliniu būdu be pacientų eilių konsultuotis su gydytoju virtualiai ir gauti atsakymą vos per kelias minutes.
Programėlėje taip pat galima lengvai registruotis vizitams klinikose elektroniniu būdu, gauti siuntimus ir patogiai peržiūrėti savo medicininius įrašus, receptus bei tyrimų rezultatus. Visi duomenys pateikiami vienoje vietoje, o išrašyti receptai iš karto prieinami vaistinėse.
Kaip aiškina „Meliva Lietuvos“ marketingo vadovė Ernesta Juodviršienė, virtualios klinikos veiklos rezultatai viršijo lūkesčius. Per pirmąjį jos gyvavimo mėnesį, mobiliąją pokalbių programėlę parsisiuntė 15 tūkstančių pacientų, tuo tarpu per dieną maždaug penkiolikai pacientų suteikiama virtuali konsultacija.
Toks sprendimas jau pasiteisino kitose šalyse – „Meliva“ virtualia klinika ir mobiliąja programėle naudojasi daugiau nei 2 mln. vartotojų, o sprendimai taikomi 11-oje šalių.
„Nors pokalbių programėle galima gydytojui paskambinti, pastebime, kad pacientai mieliau su jais susirašinėja. Tai patogus gydytojų pasiekimo būdas, kai nereikia iš anksto registruotis. Prireikus medicininės konsultacijos, atnaujinti receptą, gauti tyrimų įvertinimą ar siuntimą pas specialistą – naudojantis programėle tai galima padaryti net ir namuose žiūrint televizorių. Pacientai su šeimos gydytojais gali susisiekti nuo šeštos valandos ryto iki dešimtos valandos vakaro, įskaitant savaitgalius ir valstybinių švenčių dienas. Taip pat mūsų virtualios klinikos išskirtinumas yra tas, kad nereikia iš anksto registruotis ir derinti pokalbio laiko su gydytoju, kaip kad yra taikoma kitose panašiose platformose – mūsų atveju tiesiog paimi telefoną ir pradedi pokalbį (chat) su gydytoju“, – pasakoja E.Juodviršienė.
Ji pati, jau ne kartą išmėginusi virtualią gydytojo konsultaciją, pripažįsta: tai – nepaprastai patogu.
Apmoka būsimų medikų studijas
„Meliva“ aktyviai investuoja ir į jaunųjų specialistų ugdymą. Klinikų tinkle dirba daugiau kaip 3500 įvairių sričių specialistų: gydytojų, slaugytojų, administracijos darbuotojų. Vien Santariškėse įsikūrusioje klinikoje darbuojasi per 350 savo srities profesionalų. Generalinis direktorius pripažįsta, kad konkurencinėje kovoje dėl gydytojų dedamos milžiniškos pastangos. Vienas būdų – specialistą „užsiauginti“ dar studijų metu apmokant už mokslą.
„Ryšį su būsimais medikais bandome užmegzti iš anksto organizuodami įvairias praktikas, investuojame į šeimos gydytojų mokslus jau nuo antro studijų kurso. Penkerius metus mokame už studijas tikėdamiesi, kad vėliau jie penkerius metus pasirinks darbą mūsų klinikose. Tai – optimalus laikas, kai sąlyginai galima susiplanuoti gyvenimą. Vėliau keičiasi šeimos dinamika, tad įsipareigoti darbovietei tampa sudėtingiau. Šiemet klinikose „Meliva“ naujai diplomuotų gydytojų taip pat sulauksime nemažai“, – dalinasi K.Broniukaitis. Vis dėlto, situacija su specialistų rengimu galėtų būti gerokai efektyvesnė, jeigu būtų užtikrinamas nuoseklus planavimas ir bendradarbiavimas tarp SAM, universitetų ir sveikatos priežiūros įstaigų.
„Pagal dabar galiojančią tvarką SAM numato, kiek rezidentų reikėtų priimti į atitinkamas rezidentūros studijų programas, „atsižvelgdama į valstybės reikmes“. Deja, dažnai tos „reikmės“ suprantamos gana iškreiptai. Prieš keletą metų mes kelis kartus kreipėmės į SAM, prašydami padidinti kai kurių specialybių mokamų rezidentūros vietų skaičių, patvirtindami, kad esame pasiruošę finansuoti jaunų specialistų rezidentūros studijas ir vėliau priimti juos dirbti mūsų įstaigose. Valstybei tai nieko nekainuotų, o sveikatos sistema pasipildytų naujais specialistais. Iš ministerijos buvo gauti atsakymai, kad papildomoms vietoms „nematoma poreikio“, bet kaip gali nebūti poreikio, jeigu, pavyzdžiui, Vilniuje numatoma 1 endokrinologijos studijų vieta, o mes vien savo įstaigoje mielai priimtume papildomus 4-5 specialistus? – stebisi K.Broniukaitis. – Tai rodo, kad būtinas glaudesnis bendradarbiavimas tarp mokslo ir praktikos institucijų. Esame pasirengę diskutuoti, siūlyti ir ieškoti bendrų sprendimų, kad galėtume ilgainiui užtikrinti kokybišką specialistų rengimą ir geresnį sveikatos paslaugų prieinamumą visiems šalies gyventojams. Ir tai, beje, būtų laimėjimas
visai Lietuvos sveikatos sistemai, nepriklausomai kur vėliau naujas specialistas nuspręstų dirbti – privačioje ar viešojoje sveikatos priežiūros įstaigoje.“
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: