Gyvas pokalbis – veiksmingesnis
 
„Tikrai negalima sakyti, kad nuotolinės konsultacijos yra tokios pat veiksmingos kaip gyvi susitikimai, tačiau šis variantas vis tiek yra geresnis nei nieko. Ši galimybė yra tinkama žmonėms, kuriems akivaizdinės psichologo konsultacijos nėra prieinamos. Tuomet, žinoma, nuotolinės paslaugos tampa naudingiausiu variantu. Lazda bet kokioje situacijoje turi du galus“, – aiškino M.Marcinkevičius, pabrėždamas, kad nuotolinės konsultacijos ypač naudingos tam tikroms pacientų grupėms.
 
Psichiatro teigimu, reikėtų atsižvelgti, ar žmogus yra pajėgus pats atvykti į gydymo įstaigą ir dalyvauti psichologų konsultacijose.
 
„Konsultacijų tipo pasirinkimas neturėtų būti skirstomas nei pagal amžių, nei pagal žmogaus patiriamas problemas. Jeigu žmogus tikrai susiduria su problema atvažiuoti į gydymo įstaigą iš toliau esančio miesto, rajono ar gyvenvietės, jeigu yra vyresnio amžiaus arba turi negalią, tuomet ši galimybė tampa jo vienintele išeitimi“, - patvirtino M.Marcinkevičius.
 
Tačiau norint, kad rezultatas būtų dar geresnis, rekomenduojama atrasti kompromisą – galbūt pacientams tiktų dalį vizitų lankyti gyvai, o kitą dalį – nuotoliu.
 
„Svarbu išsiaiškinti, ar nuotolinės konsultacijos yra tik nuotolinės, ar vyksta kartu su kontaktiniais vizitais, – komentavo psichiatras. – Jeigu pirmus kelis kartus pacientas lankosi gyvai, tuomet persikelia į nuotolines konsultacijas, šis hibridinis modelis iš karto bus gerokai veiksmingesnis nei bekontaktis.“
 
Pasak M.Marcinkevičiaus, nors jaunimas labiau norėtų nuotolinių konsultacijų, būtent jiems būtų labiau naudinga apsilankyti pas psichologus gyvai.
 

„Pastebime, kad jauni žmonės yra įpratę viską daryti nuotoliu, greitai, per daug nesikoncentruojant į vieną užduotį, paviršutiniškai žvelgiant į situaciją. Mano nuomone, jaunimui ir taip reikia mokytis bendrauti be technologijų pagalbos. Kontaktinės psichologų konsultacijos jauniems žmonėms būtų tikrai gerokai naudingesnės“, – kalbėjo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.

 
Blaško pašaliniai garsai
 
„Bekontaktis psichologinės pagalbos modelis, žinoma, turi savų minusų. Yra įrodyta, kad bendraujant su žmogumi gyvai, pokalbis dažnai būna šiltesnis, informacija apsikeičiama lengviau, o tai yra labai svarbu kuriant stiprų psichologinį kontaktą, – atkreipė dėmesį M.Marcinkevičius. – Manau, kad kiekvienas žmogus jaučiasi geriau, kai akis į akį susitinka su artimais žmonėmis, draugais, specialistais. Kai yra kalbamasi per kokią nors programėlę, emocinis skirtumas tikrai jaučiamas. Todėl reikia neužmiršti, kad jeigu ne šimtu, tai bent devyniasdešimt procentų atvejų kontaktiniai vizitai pas psichologus žmonėms pagelbėja labiau.“
 
Nerimą kelia ir vizito vietos pasirinkimas. Žmonės dažnai renkasi vietas, kurios nėra pritaikytos atsitraukti nuo buities ir susikoncentruoti į problemų sprendimą.
 
„Vizitų pas psichologą metu svarbus paciento susikaupimas ir nusiteikimas. Kai jis ateina į gydymo įstaigą, ramią aplinką, jis gali atsipalaiduoti, atsiverti ir nuoširdžiai papasakoti apie jį gniaužiančias problemas, – teigė psichiatras. – Visai kita situacija, kai gydytojo kabinetas persikelia į pacientui patogią vietą. Žmogus dažniausiai į nuotolines konsultacijas prisijungia iš namų, o kartais iš dar mažiau tinkamesnių vietų, pavyzdžiui, darbovietės. Tai nėra rami vieta, leidžianti įsigilinti į pokalbį ir spręsti problemas.“
 
M.Marcinkevičius aiškino, kad jeigu yra prisijungiama iš namų, gali blaškyti pašaliniai garsai, pavyzdžiui, kitame kambaryje verkiantys vaikai. Tai nukreipia žmogaus dėmesį ir pacientas nebegali susikoncentruoti vien į pokalbį su psichologu.
 
Visgi tvirtintini, kad pacientas negali užmegzti tvirto ryšio su nuotoliu jį konsultuojančiu psichologu, anot specialisto, būtų neteisinga – tokios situacijos priklauso nuo abipusio supratimo.
 
„Visada svarbu kelti klausimą – o kaip yra užmezgamas tas tvirtas kontaktas su specialistu? Negalima sakyti, kad vizitacijos tipas daro didelę įtaką santykio tvirtumui. Tikrai yra žmonių, kurie vaikšto pas psichologus gyvai ir pastebi, kad bendravimas tiesiog nesiklosto taip, kaip jie norėtų“, – teigė M.Marcinkevičius.
 
„Žmonės kartais pamiršta, koks reikalingas yra dviejų žmonių gebėjimas užmegzti tvirtą ir asmenišką ryšį konsultacijų metu. Todėl kartais tas nenuotolinis kontaktas gali būti blogesnis už nuotolinį. Tai, kad žmogui nepavyksta užmegzti glaudaus kontakto su vienu psichologu ar psichoterapeutu, o pasirinkus kitą specialistą tai pavyko kur kas greičiau, tikrai nėra retas dalykas“, – kalbėjo M.Marcinkevičius.
 
Tik pusė darbo
 

„Nuotolinės konsultacijos gali padėti, jei iškyla sunkumų, sveikatos problemų, žmogus yra pasimetęs ir jam reikia patarimo, kur jis galėtų kreiptis toliau. Tokiu atveju pacientui tinka bet kokios konsultacijos, kurios jam parodytų reikiamą kelią. Tačiau nuolatinių nuotolinių konsultacijų būti negali. Jos gali būti vykdomos pačioje pradžioje, o vėliau privalo atsirasti kontaktinių susitikimų su specialistu“, – kalbėjo Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos vedėja Marija Janulionienė.
Nuotolinė konsultacija gali būti suteikiama tarp kontaktinių, sakė vedėja. Pavyzdžiui, jeigu dėl tam tikrų priežasčių reikia suteikti greitesnės informacijos.

 
„Reikėtų pabrėžti, kad nuotolinei konsultacijai irgi reikia registruotis. Žmogui, kuris susiduria su problemomis, atrodo, kad visi specialistai yra laisvi ir aplink jį sukasi pasaulis. Todėl pacientai labai pyksta, jeigu paskambina, o aš pasakau, kad šiuo metu konsultuoju kitą žmogų, – kalbėjo M.Janulionienė. – Svarbu ir tai, kad specialistas turi „persijungti“ ir susikoncentruoti į žmogų, kuriam teikia konsultaciją.“
 
Psichologės teigimu, telefonu teikiamos konsultacijos atlieka tik pusę darbo – specialistas gali vertinti situaciją pagal žmogaus žodžius, o ne reakcijas.
 
„Ilgalaikis nuotolinis konsultavimas paprasčiausiai būtų neprofesionalus sprendimas. Aš pati nesutikčiau konsultuoti vien telefonu, nes nuo to, kaip žmogus reaguoja, reiškia savo emocijas, priklauso labai daug“, – teigė M.Janulionienė. – Išimtis, jeigu nuotolinės konsultacijos veikia per vaizdo platformą, bet net ir tuomet reikėtų bent retkarčiais gyvai apsilankyti pas specialistus. Tuo labiau, kad kiekvieną kartą turime identifikuoti asmenį, kad žinotumėme, jog tikrai kalbame su būtent tuo pacientu – taip gaištame laiką.“
 
Specialistė pabrėžė – nuotolinės konsultacijos neturėtų tapti nuolatiniu įrankiu net ir tiems žmonėms, kurie negali atvykti į įstaigas. Tokiu atveju darbus perima atsakingi skyriai.
 
„Jeigu žmonės dėl tam tikrų priežasčių negali atvykti į psichologų konsultacijas, tokius dalykus sprendžiame. Išskirtiniais atvejais mūsų psichologai vyksta pas pacientus, dažnai dėl diagnostinių priežasčių. Bet norint tik konsultuoti žmones, vyksta kitas, paliatyvios slaugos skyrius“, – kalbėjo M.Janulionienė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!