Didesnis pavojus baltesniems
 
Jau beveik savaitę lepinanti saulė ne vieną privertė megztinį palikti spintoje ar net šokti į šortus, apnuoginant po žiemos pabalusiais rankas ir kojas. Visgi apnuoginti šviesius odos plotus drąsu ne kiekvienam, todėl neretai pavasarį skubama pasinaudoti soliariumų teikiamomis paslaugomis.
 
„Norint apsaugoti savo sveikatą nuo neigiamo dirbtinių UV spindulių poveikio, soliariumais reikėtų naudotis ne daugiau kaip 2 kartus per savaitę su ne trumpesne kaip 48 val. pertrauka tarp seansų ir ne daugiau kaip 30 kartų per metus. Jei soliariume apsilankyti nusprendėte pirmą kartą, tuomet degintis turėtumėte ne ilgiau kaip 10 minučių“, – pataria Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė.
 
Pašnekovės teigimu, I ir II odos tipą – baltą odą, šviesius plaukus – turintiems asmenims būtina iki pusės sumažinti soliariumo įrangos gamintojo rekomenduojamą pirmojo deginimosi soliariume seanso trukmę. Taip pat jame būnant privalu naudoti specialius apsauginius akinius, pažymėtus CE ženklu ir nenaudoti kosmetikos gaminių, skatinančių įdegį ar apsaugančių nuo natūralių saulės spindulių. „Jei po naudojimosi soliariumu odoje atsiranda neišnykstančių patinimų, bėrimų, žaizdų arba pigmentinių apgamų, būtina kreiptis į gydytoją“, – įspėja I.Skridailienė.
 
Rinkitės saugią aplinką
 
Specialistė pataria pasidomėti, ar soliariumo paslaugos teikiamos turint šiai veiklai leidimą-higienos pasą. „Pasiteiraukite, ar soliariumo įrangos gultas ir apsauginiai akiniai po kiekvieno paslaugos vartotojo valomi dezinfekuojamosiomis priemonėmis, ar dezinfekuojamas prie soliariumo įrangos patiestas kilimėlis, ar soliariumų gultuose naudojami spinduoliai (lempos) keičiami ir valomi gamintojo nurodytu periodiškumu“, – patarimais dalinasi I.Skridailienė.
 
Vertėtų atkreipti dėmesį, ar soliariume gerai matomoje vietoje pateikiama informacija apie įrangos gamintojo rekomenduojamą deginimosi trukmę, režimą bei kitus svarbius aspektus.
 
„Jums prašant, turi būti išduota Soliariumo paslaugų teikimo kortelė, kuri pildoma kiekvieną kartą prieš įsigyjant paslaugą. Šią kortelę rekomenduojama pildyti prieš kiekvieną deginimosi soliariume seansą. Joje nurodoma deginimosi trukmė, seansų skaičius per savaitę – taip soliariumo darbuotojai gali stebėti, kaip laikomasi rekomendacijų ir, esant poreikiui, informuoti jus apie kylančias rizikas sveikatai“, – sako NVSC skyriaus vadovė.
 
Kaip soliariumams sekasi teikti paslaugas – smalsu, deja, nė vienas iš dešimties užklausą gavusių soliariumų atstovų su žurnalistais bendrauti nepanoro.
 
Poveikis – visam gyvenimui
 

Gydytoja dermatovenerologė Justė Kantauskaitė soliariumų paslaugų klausimu – griežtesnė. „Nėra saugaus naudojimosi soliariumais, – teigia ji. – UV spinduliai odai pradeda kenkti iš karto. Net trumpalaikis poveikis gali sukelti odos pažeidimus. Sakoma, kad yra saugių būdų naudotis soliariumu, pavyzdžiui, ribojant seansų trukmę ir dažnumą, bet bėda ta, kad UV spinduliuotės poveikis yra kaupiamasis – žala kinta priklausomai nuo bendro gauto UV kiekio per visą gyvenimą. Jei būdamas 20 metų mėgai soliariumus, sulaukus 40-ies oda apie tai primins ryškesniu senėjimo procesu, gausesnėmis pigmentinėmis dėmėmis. Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos sveikatos priežiūros institucijos rekomenduoja vengti soliariumų, nes jie yra klasifikuojami kaip žinomi žmogaus kancerogenai.“

 
Medikė sako, kad pasirinkti teisingai galime tik suprasdami, kaip veikia soliariumai ir kokie yra skirtumai tarp soliariumų lempų bei natūralios saulės skleidžiamos spinduliuotės.
 
Kaip aiškina J.Kantauskaitė, saulės spektras apima UVA, UVB ir UVC spindulius. Panašumas su soliariumų skleidžiama spinduliuote yra vienintelis – UVA spinduliai. Būtent jie skverbiasi giliausiai ir daro didžiausią žalą odai. UVB spinduliai yra atsakingi už rudą atspalvį ir raudonį, o UVC spindulius blokuoja ozono sluoksnis, tad žemės paviršiaus jie praktiškai nepasiekia.
 
„Natūralioje saulės šviesoje UV spindulių intensyvumas kinta priklausomai nuo dienos, metų laiko, geografinės padėties ir aplinkos sąlygų. O soliariumuose naudojamos UV šviesos lempos dažnai gerokai viršija saulės spindulių intensyvumą. Dėl didesnio intensyvumo ir dėl to, kad tai – labiausiai bei giliausiai odos ląsteles žalojantys UVA spinduliai, soliariumai kenksmingi odai daug labiau nei saulės spinduliuotė“, – konstatuoja dermatovenerologė.
 
Gali sukelti vėžį
 
Nors apie soliariumą įprasta kalbėti grožio arba amžėjimo kontekste, J.Kantauskaitė įvardija daug svarbesnę temą: „Tai – padidėjusi vėžio rizika. Soliariumai ne tik greitina odos senėjimo procesus, skaidulų mažėjimą, pigmentacijos atsiradimą, bet ir didina odos vėžio riziką. Deginimasis soliariumuose, ypač iki 35 metų, melanomos riziką gali padidinti net iki 75 proc. Svarbu suprasti, kad ruda oda nėra sveika. Tai oda, kuri gamino daug melanino, nes bandė apsisaugoti nuo žalos.“
 
Deginimasis soliariumuose ne tik sukelia įvairias odos problemas. UV spinduliuotė slopina vietinę ir bendrąją imuninę funkciją, kuri būtina odai apsisaugoti nuo infekcijų ir vėžinių pakitimų.
 
Alternatyva – įdegio kremas

Jei be soliariumo apsieiti nepavyksta, gydytoja juose pataria lankytis kaip įmanoma rečiau ir trumpiau. „Suvokite riziką, naudokite apsauginius kremus, ypač jautrioms vietoms, tokioms kaip lūpos, vokai. Reguliariai lankykitės pas gydytoją dermatovenerologą. Rūpinkitės sveika gyvensena ir atsisakykite žalingų įpročių, kurie dar labiau spartina neigiamus pokyčius odoje“, – pataria J.Kantauskaitė.
 
Gydytojos teigimu, sveikesnė alternatyva soliariumui – savaiminio įdegio kremai, atspalvį odai suteikiantys be kenksmingo UV spindulių poveikio.

---

 
Komentaras
„Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė:

- Vaistinėse daugėja sąmoningų klientų, išmanančių apie kenksmingą UV spindulių poveikį ir ieškančių saugesnio įdegio alternatyvų. Savaiminio įdegio kremai gali suteikti natūralaus įdegio spalvą veidui ir kūnui. Juos naudojant reaguoja tik odos paviršius, o gyvosios odos ląstelės nėra veikiamos, todėl galima įgauti įdegį išvengiant ultravioletinių spindulių keliamų rizikų.
 
Viršutinis epidermio sluoksnis, vadinamas raginiu sluoksniu, yra sudarytas iš negyvų odos ląstelių. Užtepus savaiminio įdegio ant odos, negyvajame sluoksnyje esantys baltymai reaguoja su veikliosiomis medžiagomis – cukrumi. Reakcijos metu išsiskiria pigmentas melanoidinas. Junginys lieka prisitvirtinęs prie raginio sluoksnio baltymų, todėl odos paviršius laikinai patamsėja ir atspalvis laikosi tol, kol įvyksta ląstelių apykaita.