Simptomai – fiziniai ir emociniai
 
Vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė sako, kad kiekvienas jaunas žmogus stresą išgyvena skirtingai – tai priklauso nuo asmenybės, amžiaus, aplinkos. Tačiau kai įtampa tampa per didelė, ji gali pasireikšti ir emociškai, ir fiziškai.
 
„Pirmieji emociniai bruožai – padidėjęs irzlumas, dirglumas, nuotaikų kaita, nerimas, motyvacijos stoka, abejingumas aplinkai, savęs nuvertinimas. Fiziniai simptomai gali būti silpnumas, galvos ar pilvo skausmai, raumenų įtampa kaklo, pečių ar žandikaulio srityse, gausus prakaitavimas, padažnėjęs širdies plakimas“, – vardija vaistininkė.
 
Didelio streso metu dažnai pasikeičia ir žmogaus įpročiai: sutrinka miegas, nebesinori užsiimti anksčiau malonia veikla, pakinta mityba – vieni netenka apetito, kiti stresą malšina saldumynais ar greitu maistu.
 
Stresas neigiamai veikia hipokampo ir prefrontalinės žievės – smegenų sričių, atsakingų už atmintį, dėmesį ir sprendimų priėmimą, funkcijas, tad sutrinka ir žmogaus pažintiniai gebėjimai. Per didelis streso hormono kortizolio kiekis slopina trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį, prastėja gebėjimas efektyviai priimti ir įsiminti informaciją.
 
Pagalbos ieško moksleiviai ir studentai
 
Anot pašnekovės, į vaistinę ieškodami pagalbos dėl patiriamos įtampos ne kartą užsuko moksleiviai ir studentai.
 

 
Po pokalbio apie nerimo priežastis, vaistininkė merginai pasiūlė keletą paprastų priemonių: kokybišką naktinį miegą, subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, pasivaikščiojimus gryname ore, meditaciją ar atsipalaidavimo pratimus.
 
Vaistininkė pabrėžia, kad pirmiausia svarbu ieškoti natūralių būdų įtampai mažinti, bet esant didesniam nerimui, galima pasitelkti ir vaistažolinius ar kompleksinius maisto papildus.
 
„Jauniems žmonėms dažniausiai tinka preparatai, kurių sudėtyje yra levandų, pasifloros, ramunėlių, melisų. Jie veikia švelniai raminamai, nesukelia priklausomybės, todėl tinka ilgalaikiam vartojimui“, – sako I.V.Aukštikalnienė.
 
Pasak jos, svarbūs ir B grupės vitaminai bei magnis – šie gerina nervų sistemos veiklą ir padeda raumenims atsipalaiduoti. Preparato forma parenkama pagal tai, kas patogiausia jį vartosiančiam žmogui – tai gali būti lašai, kapsulės ar čiulpiamos tabletės. Dauguma natūralių preparatų yra tinkami nuo 12 metų.
 
„Būna atvejų, kai paaugliai renkasi preparatus savarankiškai – vienas vaikinas pasirinko kompleksą su B grupės vitaminais, bet vėliau paaiškėjo, kad yra jiems alergiškas ir jį beria, todėl teko grįžti pagalbos. Arba pasitaiko, kad dėl miego sutrikimų jaunuoliai renkasi melatoniną, nors problema slypi streso valdyme, o ne miego mechanizmo reguliavime. Dėl patiriamo streso jauni žmonės jaučia silpnumą, todėl renkasi energizuojančius papildus, kuriuos vartoja kartu su kava ar energetiniais gėrimais – tai tik pablogina situaciją ir sustiprina dėl atsiskaitymų jaučiamą nerimą“, – įspėja vaistininkė.
 
Trys ramsčiai: miegas, mityba ir judėjimas
 
Be papildų ypač svarbūs ir sveikatai palankūs gyvenimo būdo įpročiai. Vaistininkė akcentuoja kokybiško ir nenutrūkstamo miego svarbą: eiti miegoti apie 21-22 val., miegoti bent 8 valandas ir tokio režimo laikytis kasdien.
 
„Mityba taip pat turi įtakos. Reikėtų valgyti reguliariai, rinktis subalansuotus patiekalus – daržoves, vaisius, baltymus, geruosius riebalus ir sudėtinius angliavandenius. Vengti per didelio užkandžiavimo ar badavimo“, – pataria ji.
 
 
Fizinis aktyvumas padeda mažinti streso hormonų kiekį, gerina miegą ir savijautą. Naudinga net ir trumpa mankšta, pasivaikščiojimas, joga. Jei patinka aktyvesnis laisvalaikis – puikiai tinka ir bėgimas, dviračiai ar riedučiai.
 
Būtina stebėti vaiką

Tėvams I.V.Aukštikalnienė pataria pirmiausiai būti kantriems ir atviriems – nevertinti, nespausti, neskubėti dalinti patarimų, o tiesiog būti šalia savo atžalų.
 
„Svarbiausia – išklausyti be vertinimo. Tai sukuria saugią erdvę, kurioje paauglys ar studentas gali atsiverti ir pasidalinti, kas jį slegia“, – pabrėžia ji.
 
 
Jei per kelias savaites situacija nesikeičia – išnyksta motyvacija, sutrinka miegas, pasikeičia valgymo įpročiai, atsiribojama nuo draugų ir šeimos – būtina ieškoti profesionalios pagalbos.
„Tėvai taip pat gali kreiptis į specialistą – pasitarti, kaip tinkamai reaguoti, kaip bendrauti su vaiku stresinėmis situacijomis. Kartais pokyčiai prasideda nuo mažų žingsnių“, – sako I.V.Aukštikalnienė.