- Mere, Klaipėdos vaikų ligoninės ateitis pastaruosius metus buvo miglota – girdėjome apie planus jungti su kitomis įstaigomis, vėliau sekė tyla. Ar ligoninės likimas pagaliau paaiškėjo?
 
- Teisybė, ilgą laiką šis klausimas kėlė nerimą tiek ligoninės vadovui, tiek visam kolektyvui, ir vieną kartą ta situacija turėjo pasibaigti.
Praėjusią savaitę gavome ministerijos atsakymą, kad Klaipėdos vaikų ligoninės jungimo klausimas nebenagrinėjamas – toks yra Vyriausybės sprendimas. Labai džiaugiuosi, kad šiandieninė Sveikatos apsaugos ministerija ir ministrė išgirdo, kad šis procesas, apie kurį buvo nuolatos diskutuojama – ką jungsime, su kuo jungsime, kaip jungsime, kodėl jungsime – neturi jokio pagrindo.
 
- Kodėl buvo svarbu išlaikyti ligoninės savarankiškumą?
 
- Vaikų ligoninė yra vienintelė Vakarų Lietuvos krašte. Dideli priimamų pacientų skaičiai stipriai konkuruoja net su jungtine Klaipėdos universitetine ligonine. Vasaros metu į mūsų regioną suvažiuoja apie pusę milijono tiek Lietuvos, tiek užsienio gyventojų, ir jie atvažiuoja su vaikais, o tiems vaikams irgi visko nutinka.
COVID laikotarpiu į ligoninę mažieji pacientai plūdo iš viso regiono, įstaiga patyrė didžiulį krūvį. Užuot svarstę apie jos reorganizaciją, šią vienintelę Vakarų Lietuvoje specializuotą vaikų gydymo įstaigą turėtume stiprinti, padėti ir linkėti jai didžiulės sėkmės.
Tiesa, medikų bendruomenė signalizuoja, kad per artimiausius penkerius metus situacija taps kritinė – specialistai, įvertinę savo amžių, prognozuoja, jog netrukus nebeturėsime pakankamai vaikų gydytojų. Vaikų gydymo specifika kita – būtina specializuota įranga, specialios priemonės ir kvalifikuoti specialistai su atskira licencija. Tai ne tik skirtinga medicinos sritis, bet ir visiškai kitoks požiūris į pacientą.
Mane šokiruoja tai, kad dirbdamas miesto mero pozicijoje dažnai girdžiu klausimą: „Ką jūs padarėte, kad pritrauktumėte medikus?“ Ir aš tai girdžiu iš sveikatos sistemos žmonių! Tą patį klausimą užduodu pastariesiems: „O ką jūs padarėte, kad šių medikų netrūktų?“ Taip reikėtų kelti klausimą. Dabar visą naštą, su kuria valstybė nesusitvarkė, ant savo pečių neša savivaldybės. Tai turėtų būti atskiras klausimas, kurį pirmiausiai turėtų kelti Lietuvos savivaldybių asociacija.
 
- Ar sudėtingos buvo derybos su Sveikatos apsaugos ministerija ligoninių jungimo klausimu?
 
- Ligoninių jungimo procese, 2021-ais metais, mes buvome labai stipriai raginami jungtis. Buvusi viceministrė mums žadėjo „aukso kalnus“ su RRF („The Recovery and Resilience Facility“, - aut. past.) fondais. Be abejo, pats jungimo procesas, kaip aš asmeniškai ir prognozavau, buvo labai prastas. To reikėjo tikėtis – be strategijos ir be konkretaus veiksmų planų tokio masto projektai nevyksta.
Šiandien de facto esu teisus: nėra plano – galime užmiršti ir tas lėšas, apie kurias buvo kalbama. Ligoninės sujungtos, mes tų lėšų negavome, o praeitoje Seimo kadencijoje netgi girdėjome vieno parlamentaro, Sveikatos reikalų komiteto nario pasisakymus, kad Klaipėdos vaikų ligoninę reikia parduoti ir tomis lėšomis padengti Klaipėdos universitetinės ligoninės įsiskolinimus…
Jeigu kas nors man paaiškintų, kam naudinga buvo ligoninių reforma, būčiau dėkingas. „Nauda“ tokia, kad šiandien ligoninėje turime milijonines skolas, kad pasikeitė daugybė darbuotojų. Tiek tos naudos.
 
- Vadovas tikina, kad situacija gerėja. Ką matote jūs?
 
- Tai, kad jau kelerius metus iš eilės įstaiga dirba su nuostoliu, nėra gerai. Tačiau turime pasitikėti ligoninės vadovybe, kuri, mano požiūriu, deda pastangas gerinti situaciją. Tendencijos teikia vilties ir leidžia tikėti, kad finansinė situacija pamažu stabilizuosis. Nors, žinoma, išsamiausiai situaciją galėtų įvertinti ligoninės vadovybė.
Kalbant apie mediciną ir medikų pritraukimą, jau girdžiu geresnius atsiliepimus. Reikia tikėti žmonėmis, kurie, mano požiūriu, stengiasi pritraukti naujus specialistus.
 
- Neseniai savivaldybė užsakė auditą Klaipėdos miesto poliklinikoje. Jo metu nustatyta daugybė pažeidimų. Papasakokite plačiau.
 
- Visų pirma, ši poliklinika dvidešimt kelerius metus buvo palikta likimo valiai. Šeimos gydytojų amžiaus vidurkis – 72 metai. Poliklinikos būsena buvo apverktina – apleistos patalpos, apleisti pastatai. Nusprendėme užsakyti auditą ir įsivertinti situaciją. Ta situacija, kaip matome iš audito išvadų, yra tragiška.
Pasakysiu taip: už poliklinikos būseną, kurią mes radome, turėtų būti keliama atsakomybė tiems, kurie turėjo laiku matyti visas tas didžiules bėdas, bet nieko nesiėmė.
Nustatyti ir kriminalinio pobūdžio nusikaltimai. Tarnybos ties šiuo klausimu tebedirba. Mano žiniomis, daugiau nei dešimčiai žmonių keliami pakankamai rimto pobūdžio įtarimai. Tai yra liūdnoji dalis – šioje poliklinikoje nebuvo užtikrintas tinkamas kuravimas.
O šios vadovybės atžvilgiu aš neturiu nė vienos indikacijos, kad jie kažko nepadarė ar padarė blogai.
 
- Ar nekilo nerimas, kad prof. dr. Jonas Sąlyga, gavęs tokį sudėtingą „palikimą“, nuspręs pasitraukti iš vadovo pareigų?
 
- Tikrai ne. Labai džiaugiuosi, kad gavome tokį vadovą kaip Jonas Sąlyga, kuris ryžosi imtis šių be galo sunkių pareigų. Sutvarkyti polikliniką ir paversti ją šiuolaikiška medicinos įstaiga – dar vienas didžiulis uždavinys šiai iškiliai asmenybei.
Tikiuosi, kad naujoji vadovybė išspręs viską, ką reikėjo išspręsti daug anksčiau. ¬

---

 
Dosjė
1986-1987 m. dirbo Marijampolės SKB perspektyvinio projektavimo skyriaus inžinieriumi-konstruktoriumi.
1987-1993 m. dirbo Klaipėdos vyriausiajame policijos komisariate.
2000-2002 m. – AB „Laivyno inžinerijos centro“ direktorius.
2002 m. – Lietuvos susisiekimo ministro patarėjas. 2002-2009 m. – Lietuvos susisiekimo ministerijos sekretorius.
2009-2011 m. dirbo koncerno „Achemos grupė“ logistikos direktoriumi.
2011-2012 m. – bendrovės „Lyrava“ konsultantas.
2013-2019 m. – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
Nuo 2023 m. – Klaipėdos miesto meras.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!