Laisvalaikio triukšmo įkaitai

Aigustė Tavoraitė
2019-05-06
Slopindami aplinkos triukšmą griebiatės ausinukų? Medikai jums turi blogų žinių – nejučia didinant garso padalą rizikuojate apkursti. Apie triukšmo daromą žalą kalbamės su VUL Santaros klinikų otorinolaringologe Vija Vainutiene.
Laisvalaikio triukšmo įkaitai
Pasaulio sveikatos organizacija yra išleidusi rekomendacines gaires, į kovą su padidėjusiu triukšmo lygiu įsijungia ir telekomunikacijų sąjunga. Pavyzdžiui, netgi planuojama gaminant ausines įmontuoti tam tikras saugos priemones. Viena jų – programa, kuri skaičiuotų grotuvo naudojimo trukmę. Suaugusiems siūloma leisti klausytis muzikos 40 valandų per savaitę 80 decibelų, o vaikams – 75 decibelų stiprumu.

- Kiek mus supanti aplinka yra triukšminga?
- Tiek mūsų darbinėje, tiek laisvalaikio aplinkoje triukšmo yra pakankamai. Visi, net ir atrodo menkiausi, garsai skleidžia triukšmą – ir laikrodis, ir įjungtas televizorius, ir šaldytuvas. Tyrimai rodo, kad penktadalis Europos Sąjungos gyventojų patiria triukšmo lygį, laikomą nepriimtinu sveikatai. Tai susiję tiek su darbinėje aplinkoje patiriamu triukšmu, kai garso intensyvumas viršija leistiną normos ribą, tiek triukšmu laisvalaikio aplinkoje – žalingu ausinukų naudojimu, lankymusi muzikos koncertuose, sporto varžybose.
 

- Pašalinį triukšmą bandydami maskuoti ausinukais tik padarome meškos paslaugą?
- Su šia problema ypač susiduria vaikai, kai klausomasi ausinukų triukšmingoje aplinkoje – sporto klube ar judrioje gatvėje. Tuomet nesąmoningai didiname garsą norėdami užgožti aplinkos triukšmą. Norėdami geriau girdėti garsą turime tiek pagarsinti, kad negirdėtume aplinkos triukšmo, o tai didelė bėda.
 
- Kaip nustatyti, kad leidžiamas garsas per stiprus?
- Pamatuoti ausinukų skleidžiamą garsą nėra paprasta. Daugiau yra bendro pobūdžio taisyklės, pavyzdžiui, būdamas su ausinuku turėtum girdėti šalia kalbantį žmogų, tačiau retai kada taip būna. Lygiai taip pat, jei girdisi, kokia muzika sklinda iš šalia stovinčio žmogaus ausinuko, irgi rodo, kad garsas yra per didelis. Paskutiniaisiais metais Pasaulio sveikatos organizacija yra išleidusi rekomendacines gaires, į kovą su padidėjusiu triukšmo lygiu įsijungia ir telekomunikacijų sąjunga. Pavyzdžiui, netgi planuojama gaminant ausines įmontuoti tam tikras saugos priemones. Viena jų – programa, kuri skaičiuotų grotuvo naudojimo trukmę. Suaugusiems siūloma leisti klausytis muzikos 40 valandų per savaitę 80 decibelų, o vaikams – 75 decibelų stiprumu. Dar viena naujovė – ausinukai turėtų galimybę išsaugoti informaciją, kaip saugiai jais naudojamasi per dieną. Tam tikra programėlė nubrėžtų kreivę, rodančią, kiek, kokiu stiprumu klausomasi muzikos. Netgi kalbama apie garso limito galimybę. Jei klausomasi pernelyg garsiai, muzikos grotuvas net galėtų garsą automatiškai sumažinti.
 
- Neribojant triukšmo klausa gali gerokai suprastėti?

- Reikėtų įsisąmoninti, kad per didelis triukšmas kenkia klausai. Tą reikėtų akcentuoti ir vaikams. Klausos pablogėjimas  atsiranda ne iš karto, pradžioje  pradedame silpniau  girdėti aukštų dažnių garsus, ką žmonės sunkiai pastebi pakenkimo pradžioje. Nuolat veikiant triukšmui, klausos pakenkimas stiprėja, pradedame blogiau girdėti ir vidutinio dažnio garsus, vystosi įvairaus laipsnio prikurtimas. Norėčiau pabrėžti, jog lėtinis triukšmo poveikis pavojingas tuo, jog klausos pažeidimas yra negrįžtamas ir klausa neatsistato net ir nutraukus triukšmo poveikį.
Pirmieji pagrindiniai simptomai, kad klausa nebėra tokia aštri – spengimas ausyse, jų užgulimas. Taip pat gali atsirasti padidėjęs jautrumas įvairiems garsams. Jei išėjus iš triukšmingos aplinkos žmogus jaučia diskomfortą ausyse, spengimą, tai jau gali rodyti pirmuosius klausos pakenkimo požymius. Pajutus tokias klausos problemas reikėtų kreiptis į gydytoją.

 
Verta žinoti
Kaip tausoti klausą? Reikia riboti grotuvų, televizoriaus garsą, jų leidimo trukmę, neklausyti ausinukų, kur aplinkoje didelis triukšmas. Neleisti vaikams garsiai klausytis muzikos, neleisti užmigti prie įjungto kompiuterio.
Lankantis sporto renginiuose, muzikos koncertuose reikėtų pasirūpinti garso apsauga – tam yra įvairūs kištukai, ausinės. Taip pat dėvėti klausos prevencines priemones, jei esate veikiamas didelio triukšmo darbe, bendruomenėje (mašinų spūstys, roko koncertai, medžioklė) arba namuose (pjaunant žolę, remontuojantis butą). Ausų prevencinės priemones (kaištukus) galima įsigyti vaistinėse, sporto parduotuvėse arba jos gali būti padarytos pagal užsakymą.
Pirkdami muzikinę aparatūrą, vaikų žaislus, namų apyvokos prietaisus atkreipkite dėmesį į skleidžiamo garso lygius, rinkitės tylesnius modelius, ypač tų, kuriuos dažniausiai naudojate ar naudojamas šalia ausų, pavyzdžiui plaukų džiovintuvas. Renkantis ausines svarbiausia, kad būnant su jomis nebūtų girdėti aplinkos triukšmo.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Psichologas per ekraną: už ir prieš

    Psichologas per ekraną: už ir prieš

    Šiais laikais žmogus psichologo ar psichoterapeuto paslaugas gali gauti ir neiškėlęs kojos iš namų. Visgi spe...
    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    „Pagaliau nebereikės, negražiai kalbant, virti gydytojui kavos“, – ilgai lauktais pokyčiais džiaugiasi Lietuvos ...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Kaniterapija onkologinius pacientus įtraukia į gyvenimą

    „Oksidacinis stresas yra daugelio ligų šaltinis. Jeigu organizmas pasirengia tariamai kovai, jis iškart silpnėja. Visgi nors apie pusę pacientų patiria stresą, šunys yra pajėgūs jį sumažinti“, – sakė kaniterapijos specialistas, knygos „Didysis šuns šeimininko vadovas“ a...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Su kiekvienu laipsniu kyla ir savižudybių skaičius

    JAV psichiatrė dr. Narissa Price perspėja, kad ekstremalaus karščio pavojai kur kas didesni nei vien dehidratacija ar šilumos smūgis. „Jei turite psichikos sveikatos problemų, pavyzdžiui, nuotaikos, nerimo sutrikimų, sergate depresija ar šizofrenija, ekstremalus karštis situaciją gali dar labiau paa&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Pažinti sapioseksualą
    Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą

    Naujas numeris