Kokių iššūkių gali sukelti šių metų gripas ir COVID-19?

Algimantas Kripas
2023-09-14
Atkeliavęs ruduo neišvengiamai priartina ir naują peršalimo ligų sezoną. Kokių iššūkių gali sukelti šių metų gripas ir COVID-19? Nacionalinis visuomenės sveikatos centras skelbia, kad į Lietuvą jau atkeliauja atnaujinta vakcina nuo COVID-19. Netrukus bus paskelbti ir naujausi vakcinavimo planai.
Kokių iššūkių gali sukelti šių metų gripas ir COVID-19?
Šiais metais itin daug susirgimų gripu fiksavo Australija. „The Guardian“ praneša, kad beveik 80 proc. iš į ligonines patekusiųjų dėl gripo buvo vaikai. Visgi ši gripo atmaina nėra labiau pavojinga vaikams. Tokį aukštą sergančių vaikų skaičių nulėmė žemas vakcinacijos lygis. Maždaug 40 proc. nuo šešių mėnesių iki penkerių metų amžiaus vaikų 2020 m. buvo paskiepyti. Šiemet paskiepytų vaikų buvo vos 20 proc.

Tendencija neturėtų keistis
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pabrėžia, kad didesnis sergamumas gripu bei COVID-19, tikėtina, gali prasidėti rudenį. Sergamumo pakilimas paprastai yra fiksuojamas žiemos sezono metu. NVSC nuolatos stebi COVID-19, gripo bei kitų ŪVKTI sergamumo bendrą dinamiką. Pastebėta, kad auga COVID-19 atvejų skaičius.
 
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras skelbia, jog daugiau negu pusėje Europos Sąjungos valstybių yra pastebėtas COVID-19 atvejų augimas. Visgi susirgimų padaugėjimas nesąlygojo sunkesnių atvejų, hospitalizacijų ar mirties atvejų padidėjimo. Kaip L.S. teigė Vilniaus universiteto Santaros klinikų infekcinių ligų centro vadovė, infekcinių ligų gydytoja prof. Ligita Jančorienė, pastaruoju metu į ligonines dėl COVID-19 infekcijos patenka rizikos grupėms priskiriami sergantieji. Tai – garbaus amžiaus, turintys daug gretutinių ligų, dažniausiai slaugomi žmonės. Greičiausiai, kad sergančiųjų visuomenėje yra, tiesiog juos labiau pastebi šeimos gydytojai.

 
Pašnekovė pridūrė, kad kaip ir COVID-19 taip ir gripo virusas gali mutuoti. Jam mutavus galima sulaukti žymiai sunkesnės ligos eigos. Kol kas viruso pasikeitimų pastebėta nėra. L.Jančorienė nemano, kad šių metų peršalimo ligų sezonas labai skirsis nuo praėjusių metų situacijos: „Pernai šaltuoju metų laikotarpiu fiksuotas susirgimų pakilimas. Beveik tuo pačiu metu cirkuliavo gripo, respiracinio sincitinio viruso (RSV) sukeltos infekcijos bei COVID-19.“
 
NVSC pranešime pažymima, kad visas registruojamas bei oficialiai skelbiamas sergamumas COVID-19 ir kitomis ŪVKTI priklauso nuo to, kiek asmenų kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas. 
 
Užsienyje raginama vakcinuotis
Šiais metais itin daug susirgimų gripu fiksavo Australija. „The Guardian“ praneša, kad beveik 80 proc. iš į ligonines patekusiųjų dėl gripo buvo vaikai. Visgi ši gripo atmaina nėra labiau pavojinga vaikams. Tokį aukštą sergančių vaikų skaičių nulėmė žemas vakcinacijos lygis. Maždaug 40 proc. nuo šešių mėnesių iki penkerių metų amžiaus vaikų 2020 m. buvo paskiepyti. Šiemet paskiepytų vaikų buvo vos 20 proc.
 
Nuo penkerių iki penkiolikos metų amžiaus grupėje 2020 m. buvo paskiepyti 25 proc. vaikų. Šiais metais paskiepyta tik 12 proc. Maži vaikai, ypač jaunesni negu penkerių metų, turi didesnę riziką būti hospitalizuoti dėl gripo. Ši rizika labiau būdinga vaikams su lėtiniais širdies, plaučių, nervų ir imuninės sistemos susirgimais.
 

Tiesa, kiekvienais metais dėl gripo į ligonines patenka ir sveiki vaikai. Retais atvejais pasitaiko, jog jie nuo gripo miršta. Baiminamasi, kad gripo virusas vaikus gali padaryti labiau pažeidžiamus antrinėms bakterinėms infekcijoms, tokioms kaip A tipo streptokokas arba pneumokokinė infekcija. Vaikų vakcinacija svarbi ir todėl, kad jie gali daug greičiau užkrėsti artimuosius.
 
Į skiepijimą rimtai žiūri ir amerikiečiai. Kaip CNN sakė Vanderbilto universiteto medicinos profesorius William Schaffner, šį rudenį gali tekti susidurti su iššūkiu, kadangi šiemet žmonės bus raginami skiepytis trimis vakcinomis: kasmetine gripo, patobulinta COVID-19 bei dviem neseniai patvirtintomis vakcinos nuo RSV.
 

„The New York Times“ skelbia, kad oficialiai tipiniais metais gripas pražudo maždaug 35 tūkst JAV gyventojų. Tikrieji skaičiai greičiausiai yra dar didesni. Buvęs Baltųjų rūmų patarėjas COVID-19 klausimais Dr. Ashish Jha teigia, jog gripo virusas gali susilpninti žmonių organizmus. Dėl to padidėja insultų bei infarktų rizika, ypač senyvo amžiaus žmonėms. Mirčių skaičių pavyktų sumažinti, jeigu daugiau žmonių nuspręstų pasiskiepyti. Pastaraisiais metais vakcinavosi mažiau negu pusė amerikiečių. Nuo gripo JAV gyventojai turi galimybę pasiskiepyti jau dabar. Vakcinos jau yra prieinamos ligoninėse bei vaistinėse. Vakcinuotis patartina rugsėjo pabaigoje arba spalį, kadangi gripo sezonas piką pasiekia tarp gruodžio ir vasario. 


Komentaras
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė:

- Šaltojo sezono metu išliks tokia pati tvarka. Kaip ir iki dabar gydytojo sprendimu simptomus jaučiantiems pacientams bus atliekami tyrimai. Gyventojams, kurie jaus ŪVKTI simptomus, bus rekomenduojama atlikti savikontrolės testus. Į Lietuvą bus pristatyta atnaujinta COVID-19 vakcina. Šia vakcina pasiskiepyti labiausiai rekomenduojama žmonėms, kurie priklauso rizikos grupėms. Skiepytis bus galima vieno vizito pas gydytoją metu tiek gripo tiek ir COVID-19 vakcinomis. Netrukus bus pristatyta naujausia vakcinacijos strategija.
 
Šaltojo sezono metu Lietuvoje bus organizuojamas įprastinis ugdymo procesas su galimybe skelbti infekcijų plitimą ribojantį režimą (IPRR). Tai laikinas visos arba dalies ugdymo įstaigos veiklos apribojimas, kai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma užtikrinti saugaus kontaktinio mokymo proceso. IPRR gali būti paskelbtas gripo bei COVID-19 epidemijos metu bei jai nesant kuomet vertinama epidemiologinė situacija savivaldybėje, apskrityje arba konkrečioje įstaigoje. Esant epidemijai, IPRR gali būti skelbiamas ugdymo įstaigos vadovo sprendimu. Ne epidemijos metu sprendimą skelbti IPRR priima savivaldybės administracijos direktorius, gavęs ugdymo įstaigos vadovo prašymą bei NVSC teikimą. Epidemija tiek gripo tiek ir COVID-19 atvejais atskirose savivaldybėse ar visoje Lietuvoje galėtų būti skelbiama tada, kai suminimis sergamumo rodiklis šiomis ligomis atitiks nustatytus kriterijus. Praėjusio sezono metu epidemijų Lietuvoje paskelbta nebuvo.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    O.Baršauskienė: vitamino D trūksta kone visiems

    O.Baršauskienė: vitamino D trūksta kone visiems

    Nors medicinos biologų kasdienio kruopštaus darbo pacientai dažnai nemato, šie medikai ligoninės bendruomenėje yra n...
    V.Brukienė: monotonija mane žudo

    V.Brukienė: monotonija mane žudo

    „Esu maksimalistė. Jei jau karjeros – noriu maksimumo, jei šeimos – daugiavaikės. Man visur reikia spausti daugiausiai“, – sakė „P...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Pasibaigus pandemijai daugelis šalių susidūrė su vaistų trūkumu. Ir nors pamažu galima atsikvėpti, nes gamybai susireguliuo...
    Vaistininkai: receptus galime pratęsti ir patys

    Vaistininkai: receptus galime pratęsti ir patys

    Gydytojai išrašydami receptus daro daug klaidų, pratęsti receptą poliklinikoje pacientui nepatogu. Vaistininkai siūl...

    razinka


    Sveika šeima


    Soliariumai – žalinga atgyvena?

    „Ruda oda nėra sveika. Tai oda, kuri gamino daug melanino, nes bandė apsisaugoti nuo daromos žalos“, – soliariumų mėgėjus perspėja gydytoja dermatovenerologė Justė Kantauskaitė. Kaip saugiai patamsinti po žiemos išblyškusią odą ir ko svarbu pasiteirauti, apsilankius soliariume, pataria specialistai.

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    E.Muskas – dar viena ketaminui neabejinga įžymybė

    Apie tai, kad pasaulis atsidūrė psichinės sveikatos krizėje, kalbama vis garsiau. Tai iliustruoja itin prasta depresijos ir nerimo sutrikimų statistika, sparčiai auganti psichologų ir psichoterapeutų paklausa. Ieškant naujų problemų įveikos būdų, imamasi įvairių priemonių. Viena tokių – vakarėlių narkotiku vadinamas keta...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kas galėtų paneigti?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas galėtų paneigti?
    Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
    Henrikas Vaitiekūnas Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
    Ir turtuoliai verkia
    Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia

    Naujas numeris