Įspėja skausmas

Daugybė žmonių po intensyvios darbo dienos skundžiasi kojų nuovargiu ir patinimu, pėdų, čiurnos ar sąnarių, nugaros skausmais. Kai kurie sako tiesiog vos galintys bepavilkti kojas...
Gydytojas ortopedas-traumatologas Tomas Sveikata pastebėjo, kad skausmas – pirmas ženklas, jog organizmui kas nors nepatinka, patiriamas perkrūvis.
 
„Dažnai to priežastimi būna paprasti dalykai: netinkama avalynė, neteisingai atliekami judesiai arba sėdėsena, per ilga nejudra arba, atvirkščiai, – intensyvus judėjimas. Kiekviena profesija turi ydingas kūnui padėtis, – kalbėjo specialistas. – Skausmas šiuo atveju yra lyg pagalbininkas: įspėja, kad su kūnu elgiamasi ne taip. Tačiau jis gali ir apgauti: žmogų vargina galūnių skausmas, tinimas, o probleminė vieta yra kitur. Viskas yra susieta – kraujotakos sistema su raumenų darbu ir kt.“
 
Nukenčia venos
Statiškas – tiek stovimas, tiek sėdimas – darbas bene labiausiai atsiliepia kojų kraujotakai. „Kai judame, mūsų raumenys susitraukinėja, geriau nuteka kraujas. Per mažai judant ilgainiui venų sienelių raumenys nebesugeba grąžinti kraujo atgal širdies link“, – aiškino gydytojas.
 
Tuomet ima formuotis venų mazgai, prasideda uždegiminiai pakitimai blauzdos audiniuose, gali formuotis dermatitai, opos. Išoriniai pakitimai ypač gerai matomi ligoniui ilgą laiką praleidus gulint lovoje arba nuėmus gipsą. Daugumai moterų šis sutrikimas sukelia nemažą estetinį diskomfortą dėl ant kojų matomų išsiplėtusių smulkių kapiliarų, atsiradusių pavienių venų šakų.
 
Vienas būdų, galintis pagerinti veninį nuotekį iš kojų, – kompresinė terapija, specialių medicininių elastinių kojinių ar pėdkelnių nešiojimas.
„Tuomet mechaniškai suspaudžiant kojas neleidžiama išsiplėsti paviršinėms venoms ir kauptis veniniam kraujui. Pagal poreikį galima išsirinkti įvairaus suspaudimo laipsnio kojinių. Jas gydytojai rekomenduoja tiek kitų profesijų žmonėms, tiek kolegoms, ilgai statiškai stovintiems prie chirurginio stalo“, – sakė T.Sveikata.
 
Reikia klausytis kūno
Gydytojas pastebi, kad rimtiems sutrikimams, sunkioms sąnarių deformacijoms atsirasti prireikia ilgesnio laiko. Jiems užbėgti už akių galima laiku reaguojant į pirmuosius simptomus ir imantis atitinkamų profilaktinių priemonių.
 
„Visų pirma būtina avėti fiziologišką, darbui pritaikytą avalynę. Pagelbėti gali ortopediniai vidpadžiai. Yra ir specialių pagalvėlių dirbantiesiems sėdimą darbą. Jos neleidžia sėdėti lygiai – tuomet kūnas visą laiką tarsi banguoja, palaikomas raumenų tonusas. Taip pat esama specialių kilimėlių su dygliukais, kurie masažuodami pėdas gelbsti ilgą laiką turinčius dirbti stovint“, – kalbėjo specialistas.
 
Gydytojas priminė, jog ne mažiau svarbu reguliariai mankštintis, daryti pertraukėles darbo metu, keisti kūno padėti, padeda ir masažas.
„Dažnai pats kūnas „pasako“, jog reikėtų atsistoti, pasirąžyti. Tad reikėtų pasiduoti tokiam impulsui. Be to, laisvalaikiu užsiimti skirtingomis darbui veiklomis“, – patarė T.Sveikata.

---

 
Verta žinoti
Didesnėje rizikos grupėje atsiduria turintieji antsvorį, ilgą neigiamą įtaką sveikatai darančio darbo stažą. Tuomet gydant gali prireikti ne tik fizioterapijos, raumenų stiprinimo pratimų, reabilitologų pagalbos, bet ir chirurginio įsikišimo.
 
Ilgai sėdint nemaža apkrova tenka ir nugarai. Tuomet atsipalaiduoja juosmens raumenys ir visas krūvis tenka stuburui – slanksteliams, kaulinėms dalims, tarpslanksteliniams diskams.