Projektas „Aktyvūs tėvai – sveikesni vaikai“ finansuojamas pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2 programą (nacionalinė periodinė spauda). Paramos dydis – 4 tūkst. eurų. 



Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės gydytoja vaikų pulmonologė dr. Sigita Petraitienė:
 
Pirmiausia – duoti skysčių
Šaltojo sezono metu daugybė vaikų neišvengia virusinės kvėpavimo takų infekcijos. Dažniausi negalavimai – sloga, ryklės uždegimas. Rečiau, kai liga paūmėja, gali prasidėti ausies uždegimas, tonzilitas, sinusitas (vyresniems vaikams), bronchitas, bronchiolitas (mažiems vaikams), plaučių uždegimas. Kuo giliau infekcija pasiekia kvėpavimo takus, tuo pasekmės būna sunkesnės.
 
Tik peršalus nereikėtų vaiką skubėti parodyti gydytojui. Pirmomis dienomis, kuomet čiaudint, kosėjant viruso į aplinką išskiriama daugiausiai, apskritai nerekomenduojama leisti atžalos į darželį ar mokyklą.
 
Gydantis namie pirmiausiai reikėtų pasirūpinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių. Stengtis sugirdyti bent po šaukštą kas 5–10 minučių. Galima vaikui duoti ir temperatūrą mažinančių vaistų, tačiau tik tuomet, kai ji aukštesnė nei 38 °C. Taip pat labai svarbu reguliariai valyti nosį – su paprastu ar mineraliniu, jūros vandeniu. Vėliau atsižvelgiant į vaiko amžių naudoti lašiukus.
 
Tokiais atvejais gelbsti ir natūralios priemonės – įvairios arbatos, medus ir kt. Aišku, čia reikia ir atsargumo dėl galimo vaiko jautrumo atitinkamiems augalams.
 
Jei vaikas susirgo „kitaip“ 
Tačiau retais atvejais, užklupus bakterinės kilmės infekcijai, esant smegenų uždegimui ar labai sunkios formos plaučių uždegimui, sepsiui pagalbą vaikui suteikti ir antibiotikus pradėti vartoti reikia per pirmą parą.
 
Išsiaiškinti, virusas ar bakterija sukėlė ligą, padeda kraujo tyrimas. Tačiau tėveliai turėtų atkreipti dėmesį ir į tam tikrus požymius. Jei vaikas karščiuoja, bet išlieka aktyvus, geria daug skysčių, išgėrus vaistų temperatūra daugmaž normalizuojasi, išlieka geras apetitas, tuomet nereikėtų labai nerimauti.
 
Tačiau jei vaikas net esant nedidelei temperatūrai tampa vangus, negeria skysčių, tarsi papilkėja, nesidomi aplinka, įprastais žaislais, atžalą reikėtų skubėti parodyti gydytojui. Tokiais atvejais mamos neretai sako, kad vaikas susirgo „kitaip“.
 
Pas specialistą kuo greičiau apsilankyti reikėtų ir, jei išgėrus karštį mažinančių vaistų nei po valandos, nei pakartotinai suvartojus medikamentų, vaiko temperatūra nekrinta.
 
Suklusti tėvams reikėtų ir pastebėjus padažnėjusį vaiko kvėpavimą. Normalu, kad taip būna kylant temperatūrai. Tačiau jei vaistais „numušus“ temperatūrą kvėpavimas išlieka toks pat, reikėtų pasirodyti gydytojui.
 
Kitas simptomas – jei vaikas pradeda mėlynuoti, kvėpuojant dalyvauja pagalbiniai raumenys – įsitraukia tarpšonkauliniai tarpai, pilvas tarsi spaudžiasi stuburo link. Taip gali nutikti spazmuojant bronchui, tuomet vaikui gali papildomai reikėti deguonies, o tam namie sąlygų nėra.
 
Grūdina buvimas lauke
Norint išvengti virusinių kvėpavimo takų infekcijų būtina paisyti elementarios higienos priemonių: dažnai plauti rankas, prisidengti burną kosėjant, čiaudint. Nereikėtų pamiršti ir sveikos gyvensenos, tinkamo darbo ir poilsio režimo.
 
Be to, tėveliams būtina įsidėmėti, jog blogo oro pasivaikščiojimams lauke nėra, tereikia tinkamai apsirengti. Rudenį atvėsus orams į ugdymo įstaigas sugrįžę vaikai žymiai mažiau laiko praleidžia gryname ore. Taip silpnėja jų imunitetas ir didėja tikimybė susirgti. Patalpose yra daug palankesnės sąlygos virusams daugintis ir ilgai išlikti gyvybingiems. Todėl norint išvengti sezoninių ligų taip pat svarbu dažnai vėdinti kambarius.
 
Svarbiausia atžalai skirti pakankamai dėmesio, nežlugdyti emociškai, per daug nereikalauti, nesibarti vaikui girdint. Tai irgi neigiamai atsiliepia jo imunitetui ir fizinei sveikatai.

---

 
Verta žinoti
Svarbu vaikui gauti pakankamai skysčių. Kartu bendrai su maistu ikimokyklinukas turėtų suvartoti nuo 800 ml iki litro. Vyresnis vaikas – ir daugiau nei litrą.
 
Virusinės kilmės infekcija nėra gydoma antibiotikais. Jie gali būti skiriami tik jau įsimetus antrinei bakterinei infekcijai. Ją gali padėti įtarti pūlingos, matinės gelsvos ar žalsvos spalvos skrepliai ir išskyros.