Jaučiate nuovargį, esate mieguistas, tapote dirglus – tai gali būti visai ne kokios rudeninės depresijos, bet jodo stygiaus požymiai. Tačiau ne mažesnę grėsmę sveikatai sukelia ir šio mikroelemento perteklius.
Jodas yra pagrindinis mikroelementas, būtinas normaliai skydliaukės hormonų sintezei palaikyti. Šie hormonai reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą.
Palaiko skydliaukę
Negaudami kasdien pakankamai jodo su maistu ir vandeniu, rizikuojame sulaukti ligų puokštės.
„Jodas yra pagrindinis mikroelementas, būtinas normaliai skydliaukės hormonų sintezei palaikyti. Šie hormonai reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą. Jie mums yra gyvybiškai svarbūs organizmo brendimui, intelekto formavimuisi nuo pat pirmųjų gyvenimo savaičių“, – sako
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovas profesorius Vaidotas Urbanavičius.
Skydliaukė daro įtaką širdies, smegenų, kepenų, inkstų, lytinių ir kitų organų darbui. Nuo jos hormonų priklauso mūsų išvaizda, kūno masė, emocijos, mąstymas, vaisingumas.
Trūkumas paskatina gūžį
Pasak profesoriaus, Lietuvoje yra nustatytas nedidelis šio mikroelemento trūkumas. Anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad tik pajūryje ir keliuose kituose šalies rajonuose jodo yra pakankamai. Todėl Lietuvoje, kaip ir daug kur pasaulyje, aktyviai vykdoma maisto jodavimo programa.
„Nėra specifinių simptomų, leidžiančių nustatyti jodo trūkumą. Jį galima aptikti jau tik atsiradus skydliaukės veiklos sutrikimams“, – pastebėjo gydytojas endokrinologas.
Jodo trūkumas daro įtaką skydliaukės hormonų gamybos sumažėjimui, dažnai paskatina šios liaukos padidėjimą – gūžį (strumą). Mikroelemento deficitas labai pavojingas kūdikystėje bei ankstyvoje vaikystėje, nes galimas intelekto nepakankamumo vystymasis, augimo atsilikimas.
Per daug būna ne visiems
Profesorius V.Urbanavičius pabrėžė, kad problemų gali sukelti ne tik jodo trūkumas, bet ir jo perteklius. Jodo perdozuoti kartais galima, pavyzdžiui, gydant širdies ligas, vartojant daug jodo turinčius preparatus.
„Tokiais atvejais vienas kraštutinumas – skydliaukės veiklos suaktyvėjimas. Tada žmogus jaučia nerimą, padidėja jautrumas, labiau prakaituojama, netoleruojama šiluma, pila karštis, vargina nemiga, daužosi širdis, krenta svoris. Kitu atveju padauginus jodo skydliaukės veikla gali ir sulėtėti. Toks žmogus tampa apatiškas, mieguistas, netoleruoja šalčio, jo atmintis pablogėja, sulėtėja ne tik mąstymas ir judesiai, bet ir apskritai visa medžiagų apykaita“, – pasakojo Endokrinologijos centro vadovas.
Tačiau kartais jodo pertekliaus žmogus gali visiškai nejusti, tiesiog pašalindamas jį kartu su šlapimu.
Verta žinoti
Suaugęs žmogus kas dieną turėtų gauti apie 150 mg jodo.
Moterims nėštumo ir žindymo metu jodo reikia apie 200 mg.
Daugiausia jodo turi jūros dumbliai, moliuskai, jūros kopūstai, žuvys.
Druska dažniausiai joduojama naudojant kalio joditą arba kalio jodatą.
Joduotą druską geriau dėti jau į gatavą maistą, bet kopūstų tokia druska verčiau nesūdyti.
Jodo pasisavinimą apsunkinančių medžiagų yra kopūstiniuose, ropiniuose produktuose. Jo patekimą stabdo ir aplinkos teršalai.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: