Labiausiai nukenčia senjorai 

Slidžios gatvės yra bene pagrindinė pėščiųjų traumų priežasčių žiemos metu. Teigiama, kad kasmet paslysta ir parkrenta apie 30–60 proc. suaugusių šalies gyventojų, bene pusė jų – daugiau nei kartą.
Ypač tai pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms – daugybė jų griūdami patiria vienokių ar kitokių traumų.
 
„Jeigu gatvėje slidu, vyresni žmonės turėtų likti namuose. Tokiame amžiuje organizmo apykaita lėtesnė, sergama kaulų ir sąnarių ligomis, trūksta kalcio. Todėl senjorų kaulai daug trapesni, greičiau lūžta bei lėčiau gyja“, – kalbėjo Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja gydytoja Vanda Pumputienė.
 
Aukštakulnius geriau palikti
Jei esant nepalankioms oro sąlygoms namie likti neišeina, o tenka daug vaikščioti pėstute sniegu ar ledu dengtu paviršiumi, reiktų stengtis neskubėti, išeiti iš namų anksčiau. Jei apledėję šaligatviai nepabarstyti smėlio ir druskos mišiniu, patariama judėti mažesniais nei įprasta žingsneliais, kojomis čiuožti kaip slidininkui, rankas išskėsti į šonus.
 
Ypač reikia būti atsargiam einant gatvių pakraščiais, per gatvę. Būtina apsiauti tinkamus batus – jie turi būti ne tik šilti ir patogūs, bet ir (labai svarbu!) nelygiais, gruoblėtais, guminiais padais. Ir jokių aukštų kulnų!
Be to, specialistės pastebėjimu, galima įsigyti ir specialius tinklelius, skirtus vaikščioti ant sniego, ledo arba esant plikšalai. Jie neužima daug vietos, juos lengva nusiimti įlipus į troleibusą ir kt.
 
Tikimybę paslysti sumažina speciali eisena – reikia švelniai sulenkti kelius. Taip net ir slystelėjus galima išvengti rimtesnių pasekmių. Kojas patariama statyti „pilna“ pėda, o pusiausvyrą padės išlaikyti nešuliais neužimtos rankos.
 
Jei ledas patiesė ant nugaros
„Paslydus pirmiausia reikia nebijoti griūti, bet norint sušvelninti kritimo smūgį, reikia atpalaiduoti raumenis – kristi kaip maišui. Svarbiausia – saugoti galvą“, – patarė gydytoja V.Pumputienė.
 
Prieš suteikiant pirmąją pagalbą reikia įvertinti traumos rimtumą. Kartais žmonės persistengia ir greitąją pagalbą kviečia visai be reikalo – tik dėl menkų sumušimų.
 
Jei nukritęs žmogus sąmoningas, skundžiasi skausmu, galūnė deformuota, ja neišeina atlikti įprastų judesių, galima įtarti lūžį arba išnirimą. Lūžusią galūnę galima atpažinti, kai ji stipriai deformuota, nukrypusi nuo savo ašies. Kartais sunku neperšvietus nustatyti, kas išties nutiko.
 
„Tada pacientui reikia nuskausminamųjų, jį įmobilizuoti ir pristatyti į ligoninę. Reiktų stengtis kuo mažiau judinti sužeistą vietą, nepatempti, nebandyti patiems atstatyti kaulo, nes taip galima ir arteriją nutraukti, o tada gali žmogus mirtinai nukraujuoti“, – perspėjo specialistė.
 
Pasak jos, jeigu galūnė tik sumušta, jos funkcija gali sutrikti, tačiau judesiai apriboti būna tik iš dalies. Taip pat skaudama vieta gali šiek tiek patinti, atsirasti mėlynė. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į traumatologą. Verta atlikti rentgenogramą, kadangi gali būti įskilimų, o pacientas jų gali nejausti ir neįtarti.
 
Senjorams didelį pavojų sukelia lūžęs šlaunikaulio kaklelis. Tai dažnai priveda prie stazinės pneumonijos.
Labai pavojinga trauma – galvos smegenų sukrėtimas – gali ištikti virstant aukštielninka. Tada gali pykinti, prasidėti vėmimas, svaigti galva, žmogus gali prarasti sąmonę. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.

---

 
Patarimai
Prieš išeidami į lauką, apgalvokite saugiausią ir trumpiausią maršrutą. Tačiau neikite pačiu trumpiausiu keliu, jei ten nenukastas sniegas ar nenuvalytas ledas.

Jei tik įmanoma, visada naudokitės turėklais.

Ypač atsargiai reikėtų įlipti ir išlipti iš transporto priemonių, įlipant pasiremkite į transporto priemonę.

Visada naudokitės durų kilimėliu, kuris pašalins sniego ir ledo sankaupas nuo batų padų. Tai nuo slydimo apsaugos ir tą, kuris eis iš paskos slidžiu ir šlapiu paviršiumi.

Būkite atidesni vedžiodami šunį, jam timptelėjus pavadėlį galima lengvai prarasti pusiausvyrą.