Atopinis dermatitas – varginantis, bet suvaldomas
Aigustė Tavoraitė
2015-10-08
Išberta, išsausėjusi oda ir įkyrus niežulys – tai atopinio dermatito požymiai, dažnai paaštrėjantys vėsiuoju metų laiku. Mažieji nelengvai atsispiria šiai lėtinei ligai, ja serga apie 15–20 proc. vaikų. Kaip tėvai gali padėti sergančiai atžalai išgyventi atopinio dermatito paūmėjimą?
Atopinis dermatitas visada linkęs paaštrėti vėsiuoju metų laiku – rudenį, žiemą, pavasarį. Nuo žvarbos oda greitai sausėja, kietėja, skilinėja. Todėl pirma ir pagrindinė priemonė – naudoti emolientus.
Atsako specialistas
Kauno klinikų vaikų alergologijos sektoriaus vadovė doc. dr. Jolanta Kudzytė:
Jei neišeina važiuoti į pietus
Tėveliai visų pirma turėtų įsisąmoninti, kad atopinis dermatitas nėra išgydomas, tačiau gali būti kontroliuojamas. Tai – lėtinis uždegimas, kuris, priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir kitų veiksnių, gali paūmėti arba pagerėti. Įmanomas ir ilgalaikis ligos atoslūgis.
Atopinis dermatitas visada linkęs paaštrėti vėsiuoju metų laiku – rudenį, žiemą, pavasarį. Tuomet oda gauna mažiau saulės, ją daugiau trina drabužiai, dažniau prakaituojama. Gerai, jei yra galimybė šaltuoju sezonu mėnesiui ar porai savaičių išvykti į pietų kraštus, prie šiltos jūros. Tokiai odai tai – tikra atgaiva.
Mūsų krašte žiemą saulės matome mažai. Nuo žvarbos oda greitai sausėja, kietėja, skilinėja. Todėl pirma ir pagrindinė priemonė – naudoti emolientus. Tai įvairūs kremai ir tepalai, parenkami pagal odos sausumą. Jais reikia odą tepti tris keturis kartus per dieną. Svarbu negailėti, gausiai naudoti juos prieš naktį ir išsimaudžius – drėkinimo sergančiai odai niekada nebūna per daug. Prausiantis irgi patariama rinktis specialų prausiklį, kuris „riebina“, sutepa odą. Taip pat – rinktis natūralaus audinio, medvilninius drabužius.
Kai prasideda niežulys, kad būtų išvengta komplikacijų (jas sukelia tiek virusai, tiek bakterijos) reikia prižiūrėti, jog vaikas nenusidraskytų, trumpai kirpti nagus, nakčiai uždėti pirštines. Kūdikį galima stipriai suvystyti.
Gali išaugti alergiją maistui
Stiprus atopinio dermatito atsiradimo faktorius – genetika. Tačiau paveldima yra ne konkreti liga, bet bendras polinkis sirgti alerginėmis ligomis. Tad jei tėvai serga atopiniu dermatitu, nebūtinai ši liga kamuos ir jų vaiką.
Ligos formavimuisi įtakos turi ir nėštumo eiga, vartoti antibiotikai, būsimos mamos valgymo įpročiai – pavyzdžiui, tokie kraštutinumai, kai per dieną išgeriami tris litrai pieno arba suvalgomas kilogramas braškių ar apelsinų.
Mažylio odos bėrimus gali sukelti ir alergija maistui. Padėti ją atskirti padeda tyrimai. Tada dermatitą galima kontroliuoti reguliuojant mitybą. Kai sutvirtėja vaiko imuninė sistema, pagerėja virškinimas ir maistas yra labiau suskaidomas, tokia alergija paprastai iki 6–10 metų yra išaugama.
Jei bėrimai būna ne alerginės kilmės, toliau išlieka tie atkaklesni, banguojančios eigos dermatitai. Vyresniame amžiuje dermatitus labiau skatina psichologinė žmogaus būsena, stresai. Atopinis dermatitas nėra baisi liga, bet tik nepatogi – su ja tiesiog reikia išmokti gyventi.
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg "UAB „Affidea Lietuva“ gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės teigimu, ABUS tyrimas ypač reikalingas ir tikslingas moterims, kurių krūtyse gausus liaukinis audinys. „Didžiausias šio tyrimo privalumas - automatizacija, kurios metu krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai, nepraleidžiant atskirų krūties audinio sričių, kas kartais nutinka įprastinio, rankinio ultragarso tyrimo metu“, - sako gydytoja.")
.jpg)
Komentuoti: