- Kaip, palyginti su žiema, pavasarį skiriasi veido odos priežiūra?

- Kaip esame įpratę keisti žiemos ir pavasario aprangą, taip ir nedideli sezoniniai odos priežiūros rutinos pokyčiai yra neišvengiami, jei norime džiaugtis sveika jos išvaizda. Žiemos metu rytais buvome įpratę naudoti maitinamuosius, šiek tiek riebesnius kremus, o pavasarį turėtume rinktis drėkinamąsias priemones. Renkantis kosmetiką reikėtų atsižvelgti ne tik į sezoną, bet ir į varginančias odos problemas. Pavyzdžiui, prieš pigmentines dėmes kovoja vitaminas C, retinoidai, azelaino, glikolio, kojinė rūgštys, hidrokinonas, niacinamidas, tiamidolis, prieš pirmąsias raukšles – retinoidai, peptidai, vitaminas C, niacinamidas, resveratrolis, hialurono rūgštis, o prieš aknės bėrimus – retinoidai, azelaino, glikolio, salicilo rūgštys, niacinamidas, benzoilo peroksidas.

 

- Kokias dažniausias odos priežiūros klaidas išskirtumėte?

- Neretai didžiausias dėmesys yra skiriamas veido priežiūrai ir pamirštama pasirūpinti kaklo oda, nors ji yra plonesnė ir bėgant metams greičiau joje matyti amžiniai pokyčiai. Paprasta taisyklė – kaklo odą turime laikyti veido odos tęsiniu. Gera žinia ta, kad kaklo sričiai tinka tos pačios odos priežiūros priemonės kaip ir veido, tad neišlaidaukite.

Kita dažnai daroma klaida – nenaudojama SPF apsauga, arba ji naudojama netaisyklingai. Sąžiningai naudojamas apsauginis kremas nuo saulės padeda ne tik sumažinti odos vėžio riziką, bet ir kovoja prieš negilias raukšles, pigmentines dėmes.

Vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad riebi oda būtinai yra ir drėgna. Turint riebią, į bėrimus linkusią odą, dažnu atveju ji yra per daug išsausinama įvairiomis rūgštimis, retinoidais, visai pamirštant apie jos drėkinimą. Svarbu palaikyti balansą tarp drėkinimo ir sausinimo (gydymo). Per daug išsausinta riebi oda yra linkusi pati gaminti ir išskirti daugiau riebalų (sebumo), kas gali dar labiau paskatinti formuotis spuogams.

 

- Jau sužinojome, kad netaisyklinga odos priežiūra gali paskatinti senėjimo procesus ar paūminti spuogų atsiradimą. Gal pastebėjote ir kitų provokuojančių veiksnių, kurių vengimas padėtų turėti sveiką odą?

- Ačiū už puikų klausimą. Iš karto, kas šauna į galvą, – mūsų, medikų, profesija. Ilgą laiką dėvime medicinines kaukes – nepamirškime, kad jas keisti turime ne rečiau kaip kas 4 valandas, jei gamintojas nenurodo kitaip. To nepaisant, pažeidžiami infekcijų kontrolės reikalavimai, bet šiandien kalbame ne apie tai. Ilgas tų pačių kaukių dėvėjimas gali ne tik paūminti mūsų jau turimas odos ligas, pavyzdžiui, aknės, rožinės perioralinio ar seborėjinio dermatito bėrimus, bet ir sukelti alerginį kontaktinį dermatitą, spaudimo dilgėlinę, mechaninį odos pažeidimą (dėl trinties) ar paskatinti lūpų uždegimą – cheilitą.

Žinoma, svarbu gydyti ir pagrindinę odos ligą lankantis pas gydytoją dermatovenerologą. Varginant bent vienai iš aukščiau paminėtų problemų, išbandykite įvairias medicinines kaukes ir pasirinkite tokią, kuri nedirgintų jūsų odos, taip pat, jei įmanoma, sumažinkite kaukės dėvėjimo trukmę ir kas kelias valandas darykite bent penkių minučių pertrauką.

Sveikatos priežiūros darbuotojai priklauso rizikos grupei susirgti profesine liga – rankų egzema. Rankų higienos laikymasis yra būtinas dėl infekcijų prevencijos. Dažnu atveju medikams tai gali sukelti iritacinį kontaktinį dermatitą dėl sąlyčio su dirgikliais, atsirandančiais dažnai plaunant rankas su muilu ir vandeniu, dezinfekuojamųjų priemonių ir ploviklių naudojimo. 

Norėdami išvengti rankų odos problemų – rinkitės bespalvį alkoholio pagrindo rankų antiseptiką be kvapiųjų medžiagų. Nors latekso pirštinės suteikia geriausią apsaugą nuo virusinių infekcijų, bet latekso alergiją turintiems žmonėms, rekomenduočiau rinktis nitrilines pirštines be pudros. Jei okliuzines, pavyzdžiui, gumines pirštines mūvite ilgiau nei 20 minučių, po jomis naudokite gerai priglundančias medvilnines pirštines, kad sumažintumėte prakaitavimo sukeltus simptomus. Jei rankų egzema vargina ir toliau, kreipkitės į gydytoją dermatovenerologą dėl papildomo alergenų lopo testo atlikimo bei gydymo paskyrimo.

 

- Instagramo „Apie odą“ paskyroje naujausiame įraše pateikiate informaciją, kaip oda gali „pasufleruoti“ apie rimtas vidaus organų ligas. Kokie pagrindiniai odos, plaukų, nagų signalai gali byloti apie sistemines ligas ar vitaminų trūkumą?

- Oda – lyg veidrodis, gali atspindėti organizmo esamą būklę ir pranešti apie rimtas vidaus organų ligas, kartais net greičiau, nei atsiranda konkrečios ligos pirmieji simptomai. Pateiksiu keletą pavyzdžių, kurie pasitaiko dažniausiai mūsų klinikinėje praktikoje. Padidėjęs odos plaukuotumas (hirsutizmas) gali būti susijęs su policistinių kiaušidžių sindromu, Adisono, Kušingo ligomis ar prolaktinoma. Tamsios odos dėmės ir sustorėjusi oda (juodoji akantozė) gali rodyti tokias rimtas ligas kaip 2 tipo cukrinį diabetą, policistinių kiaušidžių sindromą, metabolinį sindromą. Skydliaukės funkciją rekomenduojame išsitirti, kai stebimas akių vokų patinimas, antakių išorinio trečdalio plaukų išslinkimas, lizdinis plaukų slinkimas (Alopecia areata), telogeninis plaukų slinkimas, stebint nago plokštelės atšokimą nuo guolio (onicholizę), turint žąsies odą (Keratosis pilaris), melazmą, baltmę (Vitiligo) ir kitais atvejais. Gelsvus minkštus darinius akių vokų odoje (ksantalezmas) ypač dažnai stebime prie hiperlipidemijos. Vitamino D stoką galima įtarti esant telogeninio plaukų slinkimo diagnozei. O Terry’s nagus, kai nematyti nago pusmėnulio ir didesnė nago plokštelės dalis yra balta, su nedideliu rausvu ruožu distaliniame nago gale, dažniau stebime prie kepenų cirozės, stazinio širdies nepakankamumo, lėtinių inkstų ligų ir cukrinio diabeto.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!