„Uždarius intensyvią terapiją padidėtų mirtingumas, sumažėtų pasitikėjimas vietine sveikatos apsauga, nukentėtų ir kitos ligoninės paslaugos“, – kodėl ši paslauga tokia svarbi, aiškina Jurbarko ligoninės vyr. gydytoja Rūta Lukšienė.
 
Nenuostabu, kad visos chirurgijos stacionarą turinčios ligoninės stengiasi įgyvendinti kovą turėjusius įsigalioti, bet iki metų pabaigos atidėtus reikalavimus šiai paslaugai. Kitaip rizikuoja jos netekti. Kaip sekasi?
 
Kaimiečiams nieko nereikia?
 
„Įsivaizduokite, vasarojant Šakiuose ištinka klinikinė mirtis, – niūrų scenarijų piešė Jonavos ligoninės vadovas Gediminas Ramanauskas. – Jei Šakių ligoninėje yra intensyvios terapijos skyrius, problema išsprendžiama. Paskui jau galima žiūrėti, koks ir kur reikalingas tolesnis gydymas. O jei ligoninė šio skyriaus neturi? Nejau sprendimas tokį skubų ligonį vežti į Kauną?“
 

„Negalima sakyti: „Jūs esate kaimiečiai ir dėl to jums nieko nereikia“, – pabrėžė Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas. – Nežudykite to kaimo! Jei dar liko paslaugų rajonuose, nereikia jų karpyti. Nebaninkime, kad neišnaikintume visko, nes pereisime prie privačios medicinos, o tada iki Europos žmogaus teisių teismų, nes žmonės tiesiog neįstengs gauti sveikatos paslaugų“.

 
„Pas mus viskas būtų kaip ir gerai, – sako Šakių ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoja Daina Bagdonienė, paklausta, kaip sekasi įgyvendinti naujuosius reikalavimus. – Kriterijus atitinkame ir pagal specialistus, ir pagal aparatūrą, ir visa kita. Vienintelė vieta užkliuvo, kad neturime savo kompiuterinės tomografijos“.
 
Ligoninėje šią paslaugą septynias dienas per savaitę ištisą parą teikia „Kardiolita“. „Bet pagal dabartinę tvarką numatyta, kad šios paslaugos negalima užtikrinti per sutartį – įstaiga turi pati turėti aparatą ir teikti paslaugą. Laukiame, kol šis punktas bus pataisytas. Tada atitiktume viską“, – paaiškino D.Bagdonienė.
 
Ji teigė, kad Šakių ligoninė teoriškai kaip ir galėtų teikti kompiuterinės tomografijos paslaugas, kaip reikalauja teisės aktai, tačiau toks aparatas brangiai kainuoja. Be to, to daryti ji nemato prasmės, kai vietoje yra paslaugų teikėjas „Kardiolita“.
 
Tvarka turi būti pakeista
 
„Absurdas“, – pakalbintas šiuo klausimu tiesiai šviesiai rėžė Šakių meras Raimondas Januševičius. Jis teigė dabar net nesvarstantis apie aparato pirkimą ir savarankiškos paslaugos teikimą.
 
„Tai tiesiog biurokratizmas. Jei paslauga užtikrinama, kas su tuo blogai? Jei aparatą dar gali nupirkti savo jėgomis, iš kur paimti žmones, specialistus? Šakiams užtikrinti personalą būtų gal net sunkiau, nei įsigyti naują prietaisą“, – sakė meras.
 
Savo poziciją Šakių savivaldybė su ligonine jau išdėstė SAM tiek raštiškai, tiek ir žodžiu. „Ministerija tai supranta, bet čia yra teisės aktų keitimo klausimas. Mes prašome, motyvuojame, argumentuojame, kad šie pertekliniai reikalavimai gali sužlugdyti mažesnes ligonines. Esu įsitikinęs, kad šie bus pakeisti, nes prasilenkia su bet kokia logika“, – neabejoja R.Januševičius.
 
Akivaizdu, kad įstaigų, kurios paslaugas užtikrina per sutartis, gali būti ne viena.
 
Situacija neapibrėžta
 
Kaip žinoma, sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės sprendimu, gauti reanimacijos ir intensyviosios terapijos licencijas pagal naujus reikalavimus yra laiko iki metų galo.
 
Tačiau balandį Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos susirinkimo metu sveikatos apsaugos viceministrė Nerija Stasiulienė patvirtino, jog žmogiškųjų išteklių, infrastruktūros reikalavimai ne tik nukeliami, bet ir bus peržiūrimi.
 
„Visgi situacija tebelieka neapibrėžta, – konstatuoja G.Ramanauskas. – Reikalavimai tebėra sukelti, niekas jų nesumažino. Daug kur rajonuose neįgyvendinami, tad problema išlieka“.
 
Jis teigia, kad naujųjų reikalavimų pagrįstumas yra atskiras klausimas. Jis, kaip ir dauguma ligoninių vadovų, nesupranta, kodėl buvo atsisakyta iki šiol buvusios skirtingų lygių sistemos, kuri atitiko ligoninių teikiamų paslaugų lygį.
 
Svarbi daugeliui paslaugų
 
Jurbarko ligoninė priklauso intensyviosios terapijos klasteriui ir gauna finansavimą šios paslaugos infrastruktūrai gerinti. Kartu su Priėmimo skyriaus atnaujinimu projekto vertė siekia apie 3 mln. eurų.
 
Vyriausioji gydytoja R.Lukšienė tvirtina: intensyvios terapijos paslaugas išsaugoti svarbu, kad būtų išlaikyti esami specialistai ir pritraukti nauji.
 

„Neturint intensyvios terapijos paslaugų, sumažėtų operacijų apimtys ir spektras, todėl reanimacijos-intensyviosios terapijos, chirurginio profilio specialistai rinktųsi kitas gydymo įstaigas, kad galėtų išlaikyti kvalifikaciją“, – neabejoja Jurbarko ligoninės vyr. gydytoja Rūta Lukšienė.

 
Ji pabrėžia, kad intensyvioji terapija svarbi chirurgijai, traumatologijai, terapijos paslaugoms. Jos turėjimas leidžia saugiau jaustis tiek rajono gyventojams, tiek ir patiems įstaigoje dirbantiems specialistams.
 
Jos teigimu, turint intensyvią terapiją, medicininė daugiaprofilinė pagalba sunkiausios būklės pacientams užtikrinta bet kokios nelaimės atveju ir yra suteikiama iš karto, nelaukiant, kol pacientai bus pervežti į kitas gydymo įstaigas. „Nes paciento transportavimo laikas į specializuotas gydymo įstaigas įprastomis eismo sąlygomis užtrunka daugiau negu vieną valandą“, – pastebi Jurbarko ligoninės vyr. gydytoja.
 
Tai – gyvybiškai svarbi saugumo garantija visiems Jurbarko rajono gyventojams: vaikams, suaugusiems ir senjorams.
 
„Uždarius skyrių, padidėtų mirtingumas, sumažėtų pasitikėjimas vietine sveikatos apsauga, nukentėtų ir kitos ligoninės paslaugos. Svarbi mūsų geografinė vieta – šalia agresoriaus teritorija, todėl turime būti pasiruošę veikti visais atvejais“, – tvirtina R.Lukšienė.
 
Priėmimo skyrius nepadės
 
Intensyvios terapijos-reanimacijos skyriai šiuo metu yra visose gydymo įstaigose, kuriose teikiamos stacionarinės chirurgijos paslaugos. Jie svarbūs, nes reikalingi ne tik chirurgijos stacionarui, bet padeda užtikrinti kitas medicinos paslaugas: slaugos, paliatyviosios pagalbos, vidaus ligų skyriuose budėjimo metu, taip pat kompensuoja skubios pagalbos gydytojų trūkumą.
 
Tai tvirtina tiek G.Ramanauskas, tiek jau anksčiau „Lietuvos sveikatai“ kalbėjęs Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras.
 
„Kai priėmimo skyriuje budi nepatyrę medicinos praktikos gydytojai, sunkiais ir gyvybei pavojingais atvejais pacientai iškart siunčiami į reanimacijos-intensyvios terapijos skyrius, kur pirmą pagalbą teikia reanimatologai, anesteziologai. Paskui sprendžiamas klausimas dėl pacientų pervežimo į specializuotus regioninius skyrius, klasterines ligonines“, – teigė K.Štaras.
 
Ne paslaptis, kad priėmimo skyriuose dažniausi ir budi medicinos naujokai. Todėl mintį, kad nesant intensyvios terapijos paslaugos gali būti suteiktos priėmimo skyriuje, G.Ramanauskas pasitinka su sarkazmu. „Priėmimo skyrius gali padaryti viską: ir išoperuoti, ir kaulus į vietą grąžinti, ir taip toliau?.. Nekalbėkime nesąmonių! Priminkite, kiek skubios pagalbos gydytojų dirba rajonuose? Vienas ar du procentai? Ką mes kalbame… Apie nerealią situaciją! Kalbėkime, kad pacientams reikia pagalbos, reikia stabilizuoti būklę, ką gali suteikti tai išmanantys medikai. Reanimatologai yra specialiai tam paruošti. Ir jei įstaiga gali išlaikyti profesionalią pagalbą, lai ir laiko“, – kvietė G.Ramanauskas.
 
Ministerija pozicijos neturi
 
Lietuvos ligoninių asociacija teigiamai vertina SAM norą gyvai atvykti į ligonines ir analizuoti situaciją, išklausyti vadovų poziciją. „Manome, kad tai –geras sprendimas, norint išsiaiškinti, kaip realiai viskas vyksta. Ministerijos komanda buvo atvykusi ir į Jonavos ligoninę. Bendravome, tikrai matome pozityvą, norą išsiaiškinti. Tam pritariame. Bet jei bus laikomasi ankstesnės Vyriausybės naratyvo – redukuoti ir atimti, naikinti paslaugas, prieštarausime“, – sakė G.Ramanauskas.
 
Jo teigimu, ligoninėse galėtų likti kad ir viena intensyviosios terapijos lova, jei įstaiga sugeba ją išlaikyti. „Be abejo, kokios apimties turi likti intensyvi terapija, diskutuos ministerija. Gal penkios, gal trys lovos. Bet kas atsitiktų, jei liktų ir viena? Sugriūtų sveikatos apsaugos sistema? Gal kai kurios įstaigos pereitų į intensyvią priežiūrą, kuriai taikomi žemesni reikalavimai, su garantija, kad būtų galima teikti kitas paslaugas“, – svarstė Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas. – Jei direktoriai mato, kad gali išlaikyti intensyvią terapiją nors su viena ar dvi lovomis, tai tik sukuria pridėtinę vertę žmonių išgelbėjimo, jų sveikatos palaikymo ir tolesnio gydymo prasme.“

„Lietuvos sveikatai“ užklausus ministerijos atstovų, ką jie pamatė kelionių po regionus metu, apie kokius scenarijus galvoja ir kokia SAM pozicija šiuo klausimu, sulaukėme atsakymo, kad kol kas dar jokių sprendimų nėra, todėl komentuoti šio klausimo negali.
 
Šiuo metu įstaigos, tikriausiai, ir pati ministerija laukia ir Akreditavimo tarnybos atliekamo audito rezultatų apie pasirengimą teikti šias paslaugas ir atitikti reikalavimus.

---

 
Druskininkai

Praėjusią savaitę Druskininkai atidarė atnaujintą Intensyviosios terapijos skyrių. Druskininkų ligoninės direktorė Evelina Raulušaitienė „Lietuvos sveikatai“ patvirtino, kad modernizuotas Intensyviosios terapijos skyrius – gyvybiškai svarbus žingsnis pacientų saugumo ir sveikatos priežiūros kokybės gerinimo link, kartu kuriant ir palankesnes sąlygas medicinos personalui.
 
„Dalyvaudama intensyviosios terapijos klasteryje ligoninė paslaugų prieinamumą užtikrina ne tik Druskininkų miesto ir kurorto gyventojams bei svečiams. Tokiu būdu prisidedama prie visos Pietų Lietuvos regiono sveikatos sistemos stiprinimo“, – pabrėžia E.Raulušaitienė.
 
„Užbaigus šią projekto dalį, skyrius atitiks visus naujausius reikalavimus intensyviosios terapijos paslaugų teikimui. Pacientams sukurtos visos sąlygos gauti aukštos kokybės, saugias ir savalaikes paslaugas. O mūsų medikams – sudaryta moderni, funkcionali ir ergonomiška darbo aplinka, kurioje svarbus ne tik darbas, bet ir poilsio galimybės. Didžiuojuosi mūsų komanda, kuri savo atsidavimu, profesionalumu ir kasdieniu darbu įprasmina šio skyriaus vertę žmonių gyvenimams“, – užbaigė Druskininkų ligoninės vadovė.
Projekto vertė – 2,4 mln. eurų.
 
Skirtos lėšos
 
Rūpesčiai dėl išlikimo kvaršina galvą ne visiems. Daliai ligoninių renovacijai skirti milijonai užtikrina, kad jos atitiks naujuosius reikalavimus.
 
Iš viso Intensyviosios terapijos klasteriui šiuo metu priskirtos 23 įstaigos. Sveikatos apsaugos ministerija „Lietuvos sveikatą“ informavo, kad investicijos modernizavimui skiriamos 7 klasteriui priklausančioms ligoninėms: Tauragės, Marijampolės, Alytaus apskrities S. Kudirkos, Utenos, Telšių ligoninei, Respublikinei Vilniaus universiteto ir LSMU Kauno ligoninei.
 
Modernizavimui skirtos lėšos nukreiptos ir į 12 rajono lygmens sveikatos priežiūros įstaigų. „Klasteriui priklausančioms įstaigoms skirta parama bendrai siekia per 43 mln. eurų, rajoninėms įstaigoms beveik 47 mln. eurų“, – skaičiuoja ministerija.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!