Alergija šalčiui – tai alerginės organizmo reakcijos į žemą temperatūrą, įskaitant ir šaltą orą, šaltą vandenį, prisilietimą prie šaltų daiktų. Kai kurių alergiškų žmonių organizme šaltis sukelia histamino ir kitų cheminių medžiagų išsiskyrimą. Tuomet įvairios kūno vietos parausta, nieži, patinsta, atsiranda bėrimas, raudonos dėmės. Ryškiausiai požymiai matomi tose vietose, kurios ilgiausiai kontaktavo su šalčiu. Tokias alergines odos reakcijas dažnai sukelia ne tik šaltas, žiemiškas oras, bet ir šaltas vanduo. Kartais alergija šalčiui gali būti ir užsikimšusios ar bėgančios nosies priežastis.
 
Atsako specialistė
Alergologė, klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė:

- Reakcija šalčiui alergiškam žmogui gali pasireikšti arba tam tikrose vietose, kurios kontaktavo su šaltais daiktais ar panašiai. Arba gali pasireikšti generalizuota viso kūno reakcija.
Esant šalčio poveikiui iš organizmo putliųjų ląstelių išsiskiria mediatoriai. Įžymusis histaminas, leukotrienai ir panašiai. Jie ir sukelia tą paburkimą, paraudimą, niežulį ir bendrą organizmo blogą būklę.
Reikia pabrėžti, kad šalčio dilgėline dažniausiai serga jauni asmenys. Pasitaiko ir vyresniame amžiuje arba vaikams, tačiau rečiau.
Priežastys, kodėl kyla ši alergija dažniausiai iki galo neišaiškinamos. Tai labai sunku nustatyti. Nors šalčio dilgėline gali būti ir antrinė liga, tai yra, kilusi dėl organizme vykstančių neigiamų procesų. Dažniausiai „kaltos“ būna lėtinės infekcijos. Jos sukelia organizmo jautrumą.
Šalčio alergija žmogui gali prasidėti spontaniškai. Nebūtinai reiškia, kad lauke turi būti labai šalta. Pakanka vėsaus oro. Alergiškus žmones labai veikia žvarbus drėgnas oras. Baisiausia tai, kad alergija šalčiui gali pasireikšti maudantis. Kadangi vėsus ar šaltas vanduo apsemia kūną, kyla viso kūno alerginė reakcija. Tokiu atveju, jei krenta žmogaus kraujo spaudimas, galima net letalinė išeitis (mirtis – aut. past.). Tad nesvarbu, net jei žmogus žino apie šią alergiją, dėl maudymosi reikia būti itin atsargiam. Nesvarbu, net jei vartojami priešalerginiai preparatai, atsakomosios reakcijos tikimybė vis vien išlieka. Taip pat reiktų nepamiršti, kad šalčio dilgėlinę gali sukelti ir šaltas maistas bei gėrimai.
Pirmiausiai reikia įsitikinti, ar tai tikrai alergija šalčiui. Reikėtų apsilankyti pas gydytoją alergologą. Tokie žmonės turėtų vengti provokuojančių veiksnių. Ypač tiems, kuriems pasireiškia sisteminės reakcijos, krenta kraujospūdis. Jiems negali lipti į šaltą vandenį, ilgai būti minusinėje temperatūroje. Būtina šiltai rengtis, atviras vietas dengti. Tai – pirma gydymo priemonė turintiesiems alergiją šalčiui. Šiek tiek padeda antihistamininiai preparatai. Kai kuriais atvejais jie efektyvūs, tačiau ne visada pakankamai.
Dar vienas įmanomas gydymo būdas, kuris šalyje nėra plačiai taikomas – gydymas sukeliant šalčio toleravimą. Pamažu organizmas pratinamas prie šalčio. Yra ir kitų gydymo būdų, tačiau juos gali rekomenduoti tik gydytojas alergologas. Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų kai net skiriami antibiotikai.
Įtarus alergiją šalčiui, būtina atlikti tyrimus. Šalčio dilgėline sergantieji turi turėti priešalerginių vaistų. Jei žmogus linkęs į sisteminę kūno reakciją šalčiui, alergologai pataria nešiotis ir adrenalino.