Į skaitytojų klausimus atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis. 
 
Mano pulsas jau kelias savaites net esant ramybės būsenoje svyruoja tarp 90-105 tvinksnių per minutę, o kraujo spaudimas vos siekia 110/60 mmHg. Didelio diskomforto dėl to nejaučiu, tačiau skaičiai atrodo gąsdinamai. Kaip galėčiau juos sunormalizuoti? 
Giedrė, 24 m.

Iš esmės, dažnas pulsas nėra liga. Tai yra simptomas. Jauniems žmonėms pulsas turėtų būti nuo 60 iki 100 širdies susitraukimų per minutę. Vyresniems žmonėms – nuo 60 iki 80. Jaunoms merginoms gana įprasta turėti didesnį pulsą (iki 100). Jis nebūtinai signalizuojama apie kokią nors ligą.
Kartais dažnas pulsas gali atsirasti ir dėl infekcijos organizme, esant skausmui ar anemijai. Jis taip pat gali pakilti vartojant daug kofeino turinčius gėrimus, tokius kaip kava, žalioji arbata, kokakola ar energetiniai gėrimai. Jei tokių gėrimų daug nevartojate, tačiau pulsas vis tiek aukštas, reikėtų išsitirti skydliaukę. Įsitikinti, ar su ja nėra kokių nors bėdų. Taip pat rekomenduočiau pasidaryti bendrą kraujo tyrimą, kuris parodytų ir hemoglobino jame kiekį. Galiausiai reikėtų nepamiršti gerti pakankamai skysčių.

---

 
Pakėlęs rankas aukštyn jaučiu veriantį krūtinės skausmą. Ar tai gali būti rimto negalavimo požymis? 
Narimantas, 32 m.

Jauni žmonės dažnai turi problemų su nugara. O netaisyklinga laikysena – dažnas reiškinys mūsų visuomenėje. Dažnai ji susiformuoja dar jaunystėje. Žmonės mažiau sportuoja, dažnai būna susikūprinę. Dėl to atsiranda įvairių stuburo problemų, iškrypimų. Dėl to gali atsirasti nervinių šaknelių, išeinančių iš stuburo kanalo, užspaudimas ir uždegimas. Gali atsirasti nugaros arba duriantys krūtinės skausmai. Jeigu jie atsiranda keliant rankas į viršų ar kitaip judant, problemų pirmiausiai reikėtų ieškoti nugaroje, stubure, o ne širdyje.

---

 
Jau dvidešimt metų sergu hipertenzija. Jaučiu, kad vaistai nebeturi tokio efektyvaus poveiko kaip anksčiau. Kokiais papildomais būdais galiu sumažinti kraujo spaudimą? 
Salomėja, 57 m.

Su amžiumi audiniai sensta ir tampa mažiau elastingi. Kraujagyslių sienelių audinys tampa ne toks elastingas, todėl pradeda kilti kraujospūdis. Jis gali padidėti ir dėl antsvorio. Tokiu atveju reikėtų stengtis natūraliomis priemonėmis numesti papildomus kilogramus. Koreguoti gyvenimo būdą ir mitybą. Patartina riboti druskos kiekį maiste, kadangi didesni jos kiekiai taip pat didina kraujo spaudimą. Jei turite tokių žalingų įpročių kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas, idealu būtų jų atsisakyti ar bent stengtis juos sumažinti. Reikėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo svarbos. Jis tai pat padeda sunormalizuoti kraujospūdį.

---

 
Dar kūdikystėje man buvo nustatyti širdies ūžesiai. Jie niekur nedingo. Gydytojai sakė, kad neturėčiau dėl jų jaudintis. Ar jie tikrai tokie „nekalti“?
Ieva, 22 m.

Sunku atsakyti vienareikšmiškai, nes neaišku, apie kurio vožtuvo ūžesius kalbama. Jauniems žmonėms dažnai pasitaiko mitralinio vožtuvo prolapsas. Tai dažniausiai būna dėl mitralinio vožtuvo lokalaus nesandarumo. Paprastai dėl jo nereikėtų labai nerimauti. Žmonės, tiek turintys nežymų mitralinio vožtuvo nesandarumą, tiek jo neturintys, gyvena vienodai ilgai.
Apie du procentai populiacijos turi dviburį aortos vožtuvą. Dėl jo gali susidaryti aortos vožtuvo nesandarumas. Tokie pacientai nuo jaunystės turėtų reguliariai tikrintis. Pas kardiologą apžiūrai apsilankyti kas trejus-penkerius metus.

---

 
Dažnai naktimis, ypač po emociškai sunkesnės dienos, man būna sunku užmigti. Padėjęs galvą ant pagalvės, ausyse, rodos, girdžiu širdies plakimą. Taip pat jaučiu pulsavimą gerklėje. Kas dėl to galėtų būti kaltas? 
Povilas, 38 m.

Dažnai dėl padidėjusio kraujospūdžio žmonės, padėję galvą ant pagalvės, jaučia pulsavimą pakaušyje. Dėl to kaltas gali būti aukštas spaudimas. Tokie pojūčiai gali pasireikšti ir dėl darbo – poilsio režimo trūkumo. O tai sukelia nemigą. Galiausiai didesnį pulsą gali sąlygoti ir skysčių trūkumas. Tada žmogui taip pat sunku užmigti, nes jaučia savo pulsą.

---

 
Mačiau, kad galima nusipirkti apyrankę, kuri reguliuoja kraujospūdį. Ar jos iš tiesų gali būti naudingos? Ar sukuria tik placebo efektą? 
Daina, 60 m.

Turbūt skaitytoja turi omenyje apyrankes su specialiais magnetais ar akmenimis. Nėra atlikta mokslinių tyrimų, liudijančių jų naudingumą, normalizuojant kraujospūdį. Šiuo atveju didesnę įtaką turbūt turi įsitikinimas, kad jos veikia.

---

 
Mano kraujospūdis visada buvo labai žemas. Ar turėčiau dėl to susirūpinti?
Veronika, 41 m.
 
Optimalus spaudimas yra iki 120/80 mmHg. Tačiau tai nėra griežta norma. Skirtingi žmonės į tą patį kraujospūdį gali reaguoti skirtingai. Vieniems 100/70 mmHg spaudimas gali būti per žemas, o kiti, turintys tokį patį, gali jaustis kuo puikiausiai.
Moterys dažniausiai turi žemesnį kraujospūdį nei vyrai. Tai viena priežasčių, kodėl joms širdies ligos paprastai pasireiškia dešimt metų vėliau negu vyrams. Esant žemesniam kraujospūdžiui, moterys dažnai sako, kad jaučia bendrą silpnumą, nėra jėgų, o jų savijauta dažnai priklauso nuo oro slėgio permainų.
Jei žmogus jaučia, kad kraujospūdis yra per žemas ir jam labai silpna, jis gali pavartoti daugiau skysčių arba į maistą įsidėti daugiau druskos. Tada ir
kraujospūdis šiek tiek padidės.

---

Esu kamuojama aritmijų. Ketinu pradėti lankyti pramoginių šokių pamokas. Ar jos man nepakenks? 
Lina, 25 m.
 
Būtų įdomu sužinoti, kokios tai aritmijos. Sunku atsakyti nesusipažinus su konkrečia situacija. Aritmijos gali pasireikšti dažno pulso priepuoliais. Staiga užeinančiais ir staiga praeinančiais. Taip pat širdies permušimais.
Kad sumažintume aritmijų skaičių, reikėtų pasitikrinti kalio kiekį organizme. Jeigu kalio kiekis sumažėjęs, nesiekia normos, atkūrus elektrolitų koncentraciją, aritmijų turėtų sumažėti. Bet kokiu atveju, jei turite širdies ritmo sutrikimų ir jie yra dažni, prieš pradedant sportuoti reikėtų pasikonsultuoti su specialistu – šeimos gydytoju arba kardiologu.

---

 
Aštriau užvalgęs jaučiu skausmą krūtinės srityje. Ką tai galėtų reikšti?
Valdas, 50 m.

Krūtinės skausmai gali turėti daug priežasčių. Viena jų – skrandžio problemos. Dabar Vakarų valstybėse 30-50 proc., o besivystančiose šalyse iki 90 proc. žmonių yra nustatoma H. pylori infekcija. Ji gali sąlygoti erozijų atsiradimą skrandyje. Jos turi tendenciją vėliau pereiti į opaliges. Aštriau užvalgius, būtent tos erozijos ir sukelia diskomforto atsiradimą epigastriumo srityje. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kad šis įvertintų ir, jei reikia, duotų siuntimą fibrogastroskopijai atlikti.


 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!