Pažeidžia gilesnius sluoksnius

Pavasarį ištroškusieji šviesos ir šilumos puola kuo greičiau mėgautis saule. Tačiau šiuo metu mūsų oda dar neturi susiformavusio apsauginio pigmento – ji yra itin pažeidžiama.
 
„Jei tik yra saulės, nesvarbu, pavasarį ar vasarą, ultravioletiniai spinduliai veikia odą. Tačiau po žiemos esame balti kaip sūriai, tad mūsų oda yra daug jautresnė: bet koks stiprus ultravioletinis spindulys eina kiaurai ją ir pažeidžia ne tik epidermį, bet ir dermos sluoksnį. Taigi kiek ilgiau pabuvus intensyvesnėje saulėje nudegimo ir kitų odos pažeidimų rizika yra žymiai didesnė“, – aiškino Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.
 
Ji pastebėjo, kad pavasarinė saulė yra pavojingesnė ir dėl aštresnio spindulių kritimo kampo. Vėliau, vasarą, jau gavusi pirmąsias saulės vonias oda natūraliai pradeda gaminti pigmentą – ji paruduoja, įdega. Toks yra apsauginis organizmo mechanizmas.
 
Nebegali būti saulėkaitoje 
Profesorė priminė, kad pirmieji saulės spinduliai gali sukleti pigmentines dėmes, šlakus, strazdanų pagausėjimą – visa tai, kas per žiemą nublykšta.
„Tai ypač aktualu moterims. Joms pigmentinių dėmių atsiradimą gali paskatinti ir rūgštinės odos priežiūros priemonės bei kaukės. Pavasarį tokios agresyvios procedūros nėra rekomenduojamos“, – pabrėžė gydytoja. Aktyvesnė saulė gali sukelti ne vieną fotodermatozę. Bene dažniausia – polimorfinė šviesos reakcija.
 
„Tuomet trečią dieną būnant saulėje pradeda stipriai niežėti odą krūtinės, pečių, žastų srityse, niežulys gali išplisti į rankas. Atsiranda raudonos papulės. Kyla toks uždegimas, kad saulėkaitoje būti praktiškai neįmanoma“, – sakė prof. M.Bylaitė.
Pastebima, kad tokių pacientų daugėja. Tačiau iš anksto pasiruošus – taikant fototerapijų kursą, naudojant apsauginį kremą – aštrią reakciją iki vasaros vidurio galima sušvelninti.
 
Sergantieji tikrąja saulės alergija apskritai negali būti saulėkaitoje. Tačiau ši liga yra retesnė. Alerginės odos reakcijos galimos ir vartojant kai kuriuos vaistus – antibiotikus, psichotropinius, širdies veiklai gerinti skirtus vaistai. Tada padidėja nudegimo rizika. Įvairios reakcijos gali atsirasti ir dėl sąveikos su kosmetika, augalais.
Be to, dėl aktyvios saulės prastėja imunitetas, tai sudaro sąlygas kilti herpetinėms infekcijoms, kitoms uždegiminėms ligoms.
 
Didina odos vėžio riziką
Prasidėjus lauko darbų, žaidimų, sporto gryname ore sezonui daugelis vyrų mėgsta išsirengti iki pusės. Pasak specialistų, tokiu būdu greitai nudegti yra itin lengva. Savo ruožtu stiprus nudegimas didina riziką susirgti daug rimtesnėmis ligomis.
 „Mokslininkų įrodyta, kad ultravioletiniai saulės spinduliai yra karcinogenai, turintys didelės įtakos melanomai atsirasti. Onkologinių ligų riziką padidina tiek stiprūs pavieniai nudegimai, ypač ankstyvame amžiuje, tiek nuolatinis ilgalaikis deginimasis“, – įspėjo gydytoja.
Didesnėje rizikos grupėje atsiduria ne tik pirmojo ir antrojo fototipo žmonės, bet ir tie, kurie iš pradžių dega raudonai, o vėliau paruduoja.
 
Gauti saulės būtina
Jau dabar svarbu pasirūpinti tinkama apsauga nuo saulės – turėti kepuraitę ar skarelę, akinius nuo saulės, naudoti apsauginius kremus. Dabar, ypač jei kalbėsime apie moteris, dekoltė sričiai, veidui, plaštakoms rekomenduojama apsauga – SPF 50+.  
 
Pasak profesorės, pats saulės poveikis dabar stiprėja. Be to, ji veikia ne tik odą, bet visą organizmą. Daug kas pabuvęs vieną dvi valandas saulėkaitoje, net nebūtinai esant aukštai temperatūrai, ima skųstis galvos skausmu, pykinimu.
Kita vertus, dabar susiduriama ir su perdėta saulės baime. „Saikingai pabūti saulėje yra būtina. Reikia džiaugtis ja, nes tai – pagrindinė mūsų gyvenimo varomoji jėga. Tuomet žmonės tampa ir draugiškesni, ir širdingesni“, – kalbėjo prof. M.Bylaitė.