Kartu arba atskirai
„Tėvų įsivaizdavimas, kokios turėtų būti vaikų atostogos, priklauso nuo poreikių ir galimybių. Dauguma stengiasi, kad atžalos būtų užimtos, planuoja drauge keliauti ar kitu būdu užsiimti bendra veikla. Tobulos atostogos neatsiejamos nuo tarpusavio bendradarbiavimo, – sako psichologė psichoterapeutė Ramunė Žumbakienė. – Tačiau yra tėvų, kurie nori pailsėti nuo vaikų ir rūpesčių, suplanuoja, kad jie vasarotų atskirai.“ Detalus planas, ką atžala veiks per laisvus mėnesius, palengvina gimdytojų gyvenimą, tačiau ši praktika ne visada pasiteisina.
 

„Vaikams, ypač paaugliams, svarbu suteikti progą patiems planuoti savo laiką, nuspręsti, ką veikti. Poilsis – tai laisvė priimti asmeninius sprendimus ir tam nereikia didelio plano. Galima sugalvoti sau pramogų atsikėlus ryte, kliaunantis tos dienos nuotaika ar orais, – sako psichologė psichoterapeutė Ramunė Žumbakienė. – Mokykloje veikla yra griežtai struktūrizuota ir mokiniai privalo laikytis dienotvarkės bei taisyklių. Vaikai neišmoksta planuoti laiko ir veiklos savarankiškai, jei kas nors nuolat tai daro už juos. O kai atžalos neturi galimybių pasireikšti, neįgauna reikalingų įgūdžių.“
 

Deja, neišvengiama situacijų, kada patys mažiausi – darželinukai, kurie negali likti be suaugusiųjų priežiūros, mina ugdymo įstaigų slenkstį visą vasarą. „Yra tėvų, kurie nei moka, nei žino, kaip būti su vaiku – su juo nežaidžia, neužsiima. Jie stengiasi suplanuoti taip, kad netektų leisti laiką su atžala, – įsitikinusi psichologė. – Kita tėvų grupė – tie, kurie finansiškai negali nedirbti, negauna atostogų, todėl mažamečiai lanko darželį vasarą. Nors vaikų poreikiai – daugiau būti su savo tėvais.“
 
Menas atostogauti
Norint subalansuoti pažintines, kūrybines veiklas ir poilsį tenka pasukti galvą. „Rezultatas priklauso ir nuo finansinės situacijos, ir nuo galimybių. Realybėje aktyvumas ir pasyvumas turi vienas kitą papildyti, – teigia R.Žumbakienė. – Pasyvi veikla leidžia pailsėti fiziškai, atsigauti po pervargimo. Bet jei nėra didelio nuovargio, visiškas pasyvumas, tai yra nieko neveikimas, nesuteikia džiaugsmo ir pasitenkinimo, kurį vaikas gauna, kai ką nors sužino, išmoksta, įveikia, pasiekia tikslą, įgyja naujų įgūdžių.“
 
Psichologė tiki, jog jei tik leidžia galimybės, naudinga pakeisti aplinką, pavyzdžiui, pabūti pas senelius. „Vaikams reikia suteikti laisvę tyrinėti, pažinti ir išbandyti naujus dalykus. Mažesnė kontrolė atveria kūrybinius klodus ir vaikas pats susiranda jį dominančios veiklos. Nauju išbandymu gali būti karstymasis po medžius ar palapinės rentimas, kur vaikas pats sprendžia, kaip elgtis kintančiomis, realiomis sąlygomis“, – atostogų kaime privalumus vardina R.Žumbakienė. Ji priduria, jog naujos pažintys praplečia horizontus: „Tarpusavio žaidimai, susitarimai, taisyklės duoda daug patirties, ko vaikas negauna, jei užsiima struktūrizuota veikla, kurioje nėra identiškos savasties. Kūrybiškumas formuojasi, kai vaikas atsiduria nenuspėjamose situacijose.“ Jei atžaloms nėra galimybės bendrauti su kaimynystėje gyvenančiais vaikais, stovyklos tampa kompensacija ir būdu atitraukti nuo technologijų.
 
Paaugliams itin svarbi asmeninė laisvė ir galimybė rinktis. „Šiame amžiaus tarpsnyje organizme vyksta daug pokyčių, keičiasi savęs suvokimas, paaugliui reikia laiko pabūti su savimi. Įsiklausyti į save. Ko aš noriu? Kas man patinka? Kur norėčiau save išbandyti ar realizuoti? Mėgstamoje veikloje paauglys atranda save ir pažįsta vidų, o vėliau dalijasi įžvalgomis su draugais ir bendraamžiais, kas svarbu jo identitetui.
 
Kokybiškas buvimas
Bendros atostogos – palankus metas praleisti daugiau kokybiško laiko ir sustiprinti santykius. „Patarčiau niekada nebijoti konfliktų. Atostogų metu dažnai išsiskiria nuomonės, susikuria priešprieša ir tenka derintis. Vaikai išreiškia savo norus, o tėvai sprendžia, kiek darys dėl savęs, kiek – dėl atžalų. Niekada nėra lengva rasti visiems priimtinus sprendimus, – sako R.Žumbakienė. – Be to, atžala ir neturi suprasti tėvų poreikių. Suaugusieji savo veiksmais turi parodyti, jog geba pasirūpinti savimi, bet kartu atsižvelgia į vaiką. Nuoširdžiai linkiu tėvams neorganizuoti šauniausių atostogų tik dėl vaikų, nes jiems reikia pailsėjusių tėvų, kurie gali atlaikyti iškilusias atžalų emocines audras.“
 
Praleistos atostogos įtakoja savijautą kitais ugdymosi metais. „Jeigu vasarą derinamas pasyvus ir aktyvus poilsis, vaikas gavo progų pajausti savo galimybes, įgijo naujos patirties, pasimėgavo veiksmų laisve (turėjo galimybių veikti, ką norėjo, be suaugusiųjų primesto plano), jautėsi pajėgus tai daryti, klojamas pamatas sekantiems ugdymosi metams, per kuriuos teks atlaikyti labai daug prievolių pagal programą. Atostogos reikalingos, kad susidarytų balansas tarp sprendimų laisvės ir to, ką reikia daryti“, – teigia psichologė psichoterapeutė.

---

 
Komentaras
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytoja Asta Jankūnienė:
- Dažnai tėvai mano, kad vaikai darželyje atostogauja, daug laiko praleidžia lauke ir žaidžia, tačiau įstaigoje galioja griežta dienotvarkė. Vaikams tai yra darbas. Kaip suaugusiems, jiems labai naudinga pailsėti ir tiesiog nieko neveikti.
Vasarą dirba ne visi darželiai, todėl tėvams pageidaujant vaikai laikinai pervedami į kitas įstaigas. Ten jų laukia naujos auklėtojos, nematytas kolektyvas. Mažyliai išgyvena adaptacinį periodą, panašų į tokį, kokį patyrė pirmą kartą peržengęs darželio slenkstį. Tai nėra išsvajotos atostogos.
 
Tėvai neretai atrėžia, kad nėra močiučių, kurios pabūtų su vaiku. Be to, vis dažniau suaugusieji atostogauja ne vasarą, o šaltuoju metų laiku. Kol gimdytojai mėgaujasi egzotiška šiluma ir saule, jų atžala sąžiningai lanko darželį ištisus metus. Kai kurios mamos motyvuoja, kad vaikas prašosi į darželį. Viena vertus, tai rodo, kad auklėtiniui čia gera, jis jaučiasi saugus. Kita vertus, kyla klausimas, kodėl jam nuobodu namuose.
 
Rudenį auklėtiniai, kurie neturėjo progos pailsėti nuo darželio, atrodo pavargę, apatiški, juos sunku sudominti. Po vasaros atostogų grįžę vaikai yra imlesni, dėmesingesni, psichologiškai ir fiziškai stipresni, geriau valdo emocijas, mieliau bendrauja ir bendradarbiauja tarpusavyje, ieško kompromisų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!