Maisto įvairovė ir sudėtis
„Kiekvienas gyvūnas skirtingas ir jam reikalingas labiausiai tinkantis maistas. Jeigu jis serga inkstų, kepenų, virškinimo ligomis arba turi alergijų, turėtų valgyti maistą, skirtą gydymui. Jeigu sveikas, tuomet tokį maistą, kuriame būtų subalansuotas baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekis pagal gyvūno veislę arba amžių. Tačiau veterinarai, be jokios abejonės, pataria tokį maistą tik iš veterinarijos parduotuvių, super premium klasės, nes jis kokybiškas ir jame nėra neaiškių priedų“, - pasakoja veterinarė O.Deliušina ir priduria, jog pigus, prekybos centruose parduodamas gyvūnų maistas yra priskiriamas ekonominei klasei, netinkamas gyvūnų maitinimui.
 
„Juose tik 4 procentai mėsos. Neaišku, kas yra likusiuose 96-uose. Ten gali būti visokių nekokybiškų kviečių, kukurūzų, dažiklių, skonio stipriklių, atliekų, kenkiančių gyvūnų virškinimui, sąnariams, kailiui, sukeliančių alergijas ir įvairias ligas. Pavyzdžiui, nuo ekonominės klasės maisto katinams atsiranda inkstų akmenys, kristalai ir smėlis šlapimo takuose. Šeimininkams laiku nesureagavus, tai gali baigtis augintinio mirtimi“, - teigia veterinarė.
 

„Geriau gyvūnus maitinti subproduktais arba mėsa, košėmis, šunis - daržovėmis, negu ekonominės klasės maistu“, - sako veterinarė Oksana Deliušina.

 
Šunims - šunų maistas, katėms - kačių
Auginantys ir šunį, ir katę, turbūt bent kartą yra susidūrę su tuo, jog šuo lenda į murklės maisto dubenėlį arba atvirkščiai. To būtina neleisti bei sudaryti sąlygas, jog gyvūnai nevagiliautų vienas iš kito, mat kiekvienai rūšiai skirtas maistas skiriasi savo sudėtimi, o prisiėdus netinkamo maisto, gali sutrikti sveikata.
 
„Kačių maiste visuomet yra daugiau baltymų ir mėsos. Katinai - ypatingi gyvūnai, jie turi daug mažiau skonio receptorių, ir tam, kad jie ėstų, gamintojai prideda skonio stipriklių, jų pašaras skanesnis. Šunims nereikia tiek baltymų, kiek jų yra kačių ėdale. Jeigu jie ėda kačių ėdalą, dažna reakcija - išbėrimas, viduriavimas. Jeigu katinai ėda šunų ėdalą, jų kailis suprastėja, organizmas to maisto nesuvirškina, prasideda vėmimas“, - skirtumus vardija O.Deliušina.
 
Kad gyvūnai neėstų vienas kito maisto, patartina katės dubenėlį laikyti aukštai - ant palangės ar spintelės, nes ten ši visada galėsi užšokti, o šuo - nepasieks. Taip pat, jos dubenėlis visuomet turi būti pripildytas, mat katės mėgsta nuolat užkandžiauti. Tuo metu šunis rekomenduojama maitinti du kartus per dieną, nustatytu laiku bei dubenėlį laikyti ten, kur šis laisvai galėtų jį pasiekti. Jeigu nutiko taip, kad šuo ar katė priprato prie „kambarioko“ maisto, tuomet jį reikėtų atpratinti po truputėlį. „Pirmą dieną prie seno maisto padėkite 10 procentų naują, antrą dieną - 20, ir t.t. Jeigu gyvūnui nepasireiškia jokių šalutinių reiškinių, pavyzdžiui, vėmimo ar viduriavimo, normas reikėtų didinti bei galiausiai seno maisto visai atsisakyti“, - pasakoja gydytoja.
 
Tik kąsnelį nuo stalo
Jeigu augintinis nemėgsta sauso arba šlapio maisto, tuomet jį galima maitinti subproduktais - širdelėmis, kepenėlėmis, inkstais, plaučiais. Svarbu, kad gyvūno žarnynas nebūtų tam jautrus. Vis dėlto veterinarė perspėja tokio maisto nepadauginti. „Subproduktuose daug riebalų ir jie gali sudaryti tik tam tikrą procentą gyvūno mitybos, tačiau tai - ne kasdieninis maistas. Jį reikia kombinuoti su kitu ėdalu. Kitaip gyvūno organizmui gali būti per sunku virškinti ir skaidyti tokius produktus, gali išsivystyti inkstų ar kepenų nepakankamumas. Vis tik, geriau gyvūnus maitinti subproduktais arba mėsa, košėmis, šunis - daržovėmis, negu ekonominės klasės maistu“, - teigia O.Deliušina.
 
Veterinarė taip pat atkreipia dėmesį, jog šunims nerekomenduojama duoti kaulų, mat šie sukelia vidurių užkietėjimą, gali sužaloti žarnyną. Be to, negalima augintinių nuolatos maitinti ir maistu „nuo stalo“, nes jis taip pat nėra tinkamas gyvūno organizmui. Keturkojus draugus maitinant tinkamu maistu išvengiama ne tik sveikatos problemų, bet ir pačiam augintiniui prireikia daug mažiau priežiūros.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!