Pavojus moterims
Jau prieš daugiau nei penkerius metus pastebėta, kad sėdėjimas virsta daugelio žmonių kasdienybe. Vėlesni tyrimai atskleidė, kad „sėdėjimo liga“, net jei ir mankštinatės, yra susijusi su daugeliu fizinių ir psichikos problemų. Taip pat turi įtakos padidėjusiai onkologinių ligų rizikai.
Ilgalaikio sėdėjimo metu sulėtėja riebalų deginimo procesas, todėl organizmas jų sudegina mažiau, negu tuomet, kai žmogus atsistoja ir pradeda mankštintis. Pasyvus sėdėjimas, siejamas su cukriniu diabetu, nutukimu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Be to, atlikti tyrimai parodė, kad ilgas sėdėjimas moterims didina diabeto riziką.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad ilgos valandos, praleistos sėdint, vyresnėms nei keturiasdešimties metų moterims sumažino insulino poveikį bei padidino uždegiminių ligų riziką. Vadinasi, didėjo rizika susirgti antrojo tipo diabetu. Šie tyrimų rezultatai buvo tokie pat tų moterų, kurios ne darbo metu mankštindavosi, ir tų, kurios visai nesimankštindavo.
Dr. Alpa Patel iš Amerikos kovos su vėžiu draugijos mano, kad sėdėjimas kenkia ne tik dėl to, jog tai yra vienas pačių pasyviausių žmogaus atliekamų veiksmų, bet ir dėl to, kad ilgalaikis sėdėjimas kenkia, nepaisant to, kuo užsiimama likusiu laiku. Galite bėgioti po valandą kasryt, tačiau jei likusią dienos dalį sėdite prie stalo vis tiek smarkiai padidėja rizika susirgti daugeliu pavojingų ligų. Be to, ši rizika moterims kur kas didesnė.
Tai įrodo ir ilgiau nei dešimtmetį vykdyto 123 tūkstančių savanorių stebėjimo rezultatai. Jie buvo paskelbti leidinyje „American Journal of Epidemiology“. Toms moterims, kurios kasdien sėdėjo daugiau nei šešias valandas, grėsė 37 procentais didesnė rizika mirti nurodytu laikotarpiu, nei toms, kurios sėdėjo mažiau nei tris valandas per dieną.
Vyrams šis rodiklis, atitinkamai, siekė 18 proc. Tiriamieji nesirgo vėžiu ar širdies ligomis, jų nebuvo ištikęs insultas, jų plaučiai buvo pakankamai sveiki, o fizinis apkrovimas pakankamas.
 
Nesėdėti vienoje vietoje
Tačiau, ar iš tiesų sėdėjimas yra nauja vėžio rūšis? „Visuomet sakome, kad tai – tarsi rūkymas. Darome tai ir priprantame pernelyg nesusimąstydami apie žalą sveikatai“,– sako Peningtono biomedicininių tyrimų centro profesorius dr. Markas Hamiltonas.
Jis ne vienerius metus tiria neaktyvaus gyvenimo būdo įtaką žmogaus organizmui. „Viena, ką tikrai žinome – ilgalaikis neaktyvumas nėra tas pats kaip nepakankamas fizinis aktyvumas. Negalima matuoti visko tik tomis keliomis sporto valandomis, net jei tai daroma kasdien“,– sako profesorius. Jo atlikti tyrimai rodo, kad iš tiesų sėdimą darbą dirbantys žmonės yra linkę du kartus dažniau sirgti cukriniu diabetu. Ir ši rizika yra kur kas didesnė nei tų, kurie kasdien suvalgo itin daug cukraus.
Tad prof. dr. M.Hamiltonas pataria kasdien aktyvų fizinį krūvį derinti su ne tokiu intensyvu ir itin vengti pasyviai sėdėti vienoje vietoje.
 
Verta žinoti
Moteriški hormonai estrogenai neigiamai veikia venų būklę. Būtent todėl varikozė dažniau puola moteris. Pasaulinė statistika rodo, kad bėdų su venomis turi net 30 proc. sėdimą darbą dirbančių žmonių. Todėl kas 25-30 minučių atsistokite ir pasivaikščiokite po kambarį, kabinetą.