Psichologė: senatvės baimė gerokai jaunėja

Sima Kazarian
2021-05-27
Giedrė iš Kėdainių (34 m.) teigia, kad paniška senėjimo baimė ją aplankė prieš trejus metus. Tiesa, moteris nesiėmė dirbtinių atjauninimo būdų. „Tai man būtų reiškę pralaimėjimą. Tikėjausi natūraliai atsukti laiką atgal. Dienų dienas internete ieškodavau grožio ir sveikatos receptų. Tai darydama ilgainiui ėmiau jaustis kalta, nes supratau, kad vagiu dėmesį iš šeimos, galiausiai savo pačios gyvenimo“, – sako ji. Psichologų teigimu, Giedrė tokia ne vienintelė, o senatvės baimė gerokai jaunėja.
Psichologė: senatvės baimė gerokai jaunėja
Psichologai teigia, kad baimė pasenti susijusi ir neigiamu požiūriu į senatvę. Anot jų, filmo frazė „šioje šalyje nėra vietos senukams“ tinkama Lietuvai.

Paranojiška baimė pasenti
Giedrė prisimena, kad viskas prasidėjo po to, kai praėjus metams po gimdymo ji nusprendė sulieknėti. „Pavyko atsikratyti beveik dvidešimties kilogramų, bet kuo daugiau krito svoris, tuo labiau ant kaktos pradėjo ryškėti horizontalios raukšlės, kurių iki nėštumo nebuvo. Pradėjau tiesiog nenormaliai kiekvieną dieną jas stebėti veidrodyje. Atsikėlus, valydama dantis, besidažydama, eidama parduotuvėse pro veidrodžius žiūrėjau, kaip atrodo mano kakta. Po to perėjau ir prie viso kūno, ieškodama jame senėjimo ženklų. Užuot galvojus apie šeimą, džiaugusis augančiu vaiku, diena leisdavau internete ieškodama informacijos, kaip ilgiau išsaugoti jaunystę“, – pasakojo Giedrė, pradėjusi leisti dideles pinigų sumas papildams, augaliniams preparatams, masažuokliams ir kt.
 

„Kartą sūnus verkė, tačiau aš visiškai nepajėgiau skirti jam dėmesio. Uždariau jį kitame kambaryje ir toliau skaičiau straipsnius. Tai buvo galutinis taškas, kuris privertė ieškoti psichologinės pagalbos. Negaliu teigti, kad šitas apsėdimas visiškai mane paleido. Tačiau bent jau suvokiu problemą“, – pasakojo Giedrė.
 
Plastinės operacijos nuo 30-ties
Asmens sveikatos klinikos medicinos psichologė, psichoterapeutė Daiva Balčiūnienė teigia, kad Giedrės istorija nėra vienetinis atvejis. Pasak jos, dėl senėjimo išgyvena ir jauni žmonės.
 

„Neseniai tarp mano klienčių buvo keletas trisdešimtmečių, kurios turėjo psichologinių problemų dėl amžiaus. Praktikoje esu susidūrusi su atveju, kai trisdešimties metų moteris darėsi operacijas, leidosi užpildus, alino kūną sportu ir dietomis, nes negalėjo priimti su amžiumi vykstančių pasikeitimų. Čia nėra vien senėjimo baimė. Pati klientė įvardino, kad labiausiai jai kėlė nerimą, kad „iškris iš rinkos“. Galvojama, kad jei aš ne bendruomenėje, jei esu išstumta iš rato – pražūsiu“, – pastebi psichologė, psichoterapeutė Daiva Balčiūnienė.

 
Kaip gelbėtis nuo neigiamų emocijų?
„Senti gali būti ir liūdna, ir baisu, ir neramu, kad iš darbo išmes, kad sveikatą prarasi, kad teks skursti, jei negalėsi dirbti. Darbo rinkoje didelis prieštaringumas: viena vertus, pensinis amžius tolsta, kita vertus, senyvo žmogaus nenori priimti į darbą. Taigi tos baimės ne iš piršto laužtos“, – įsitikinusi specialistė.

Kas padeda palaikyti psichologinį stabilumą? „Daugelis teigia, kad jiems gelbsti susitikimai su klasiokais, kursiokais, bendraamžiais. Gydomai veikia pasidalinimas patirtimi, kaip kiti eina per tas pačias problemas“, – sako D.Balčiūnienė.
 
Senyvi žmonės – diskriminuojami
D.Balčiūnienė įsitikinusi, kad baimė pasenti susijusi ir neigiamu požiūriu į senatvę. Anot jos, filmo frazė „šioje šalyje nėra vietos senukams“ tinkama Lietuvai.
„Lietuvoje ne taip retai apie vyresnius kolegas ar giminaičius atsiliepiama, kad jie nieko nesupranta, nusišneka“, – teigė D.Balčiūnienė ir pridūrė, kad mūsų kultūroje yra daug spaudimo, jog turi būti jaunas, lieknas, turtingas ir laimingas.
 
Stebuklingo žodžio nėra
Specialistė atvira – nėra stebuklingo žodžio, kurį pasakysime, ir senatvės baimė dings. „Dažnai žmonės sako: „Aš nenoriu taip jaustis“, „Aš nenoriu patirti nerimo“, bet esminis dalykas ne neigti, o mokytis su tuo gyventi. Psichoterapija moko ne numalšinti jausmus, bet su jais būti. Jei galiu susitvarkyti, turiu tokio noro, galimybių, galiu ir nagus nusilakuoti, ir injekcijas pasidaryti, kodėl gi ne? Bet kai tai tampa bėgimu, forsavimu, negalėjimu susitaikyti, kad vis tiek pasensi ir mirsi, tai yra bėda“, – sako D Balčiūnienė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Atsikračius didžiulio antsvorio dingo ir ligos

    Atsikračius didžiulio antsvorio dingo ir ligos

    Lygija Baranauskienė (66 m.) iš Šakių r. pademonstravo nepaprastą valią – antrojo tipo diabetu serganti moteri...
    Jei sakote šias frazes apie klausos aparatus – smarkiai klystate!

    Jei sakote šias frazes apie klausos aparatus – smarkiai klystate!

    Vasarą susitinkant su draugais, aplankant tėvus ir gimines pokalbis neretai užsisuka apie sveikatą ir ligų įtaką kasdieniam gyveni...

    Budinti vaistinė


    Klaipėdietės vaistininkės patarimai vykstantiems į Jūros šventę

    Klaipėdietės vaistininkės patarimai vykstantiems į Jūros šventę

    Savaitgalį pajūryje susirinks daugybė žmonių norinčių pasimėgauti tradicine Jūros švente. Specialistai įspėja, kad Klaipėdo...
    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Natūralu, kad vasarą, daugiau laiko leisdami gryname ore ir aktyviau judėdami, imame prakaituoti gausiau nei įprastai. Tačiau svar...

    Sveika šeima


    Naminiai ledai – laisvė fantazijai

    Kokia vasara be ledų? Jokia, ir dėl to nesiginčys niekas, ypač, kuomet karščiai prie žemės lenkia taip, kad norisi tik ko nors šalto. Tačiau prekybos centruose esantys ledai yra tokios kalorijų bombos, kad vasarai baigiantis galime nebetilpti į veidrodžius. Dietistė Živilė Dumbraitė-Varkalienė sako, jog yra ir sveikesni...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Susipažinkite su apgaule: netikros ligos istorijos internete

    Kartu su naujomis bendravimo galimybėmis internetu, atsivėrė ir papildomos grėsmės. Alabamos universiteto klinikinės psichiatrijos profesorius dr. Marcas Feldmanas teigia, kad kuriasi nauja pacientų grupė – „Miunhauzenai internete“, kurie suvaidina ligą, siekdami dėmesio. Apie vieną tokį atvejį pasakoja detektyvė Taryn Wright ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    203-oji diena
    Henrikas Vaitiekūnas 203-oji diena
    Į savo vartus...
    Henrikas Vaitiekūnas Į savo vartus...
    Tiesa, subalansuota visiems
    Henrikas Vaitiekūnas Tiesa, subalansuota visiems

    Naujas numeris



























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica