Dar vienas nemažas tėvų galvos skausmas prasidėjus mokslo metams – kuo gi užimti vaikus likusią dienos dalį po mokyklos. Specialistai įspėja, kad būrelių paieškos neturėtų tapti suaugusiųjų užgaidų tenkinimu.
Ieškant popamokinės veiklos daugiau dėmesio derėtų skirti ne tam, kas neišeina, bet atvirkščiai – daugiau lavinti stipriąsias vaiko puses, auginti kompetenciją toje srityje, kur jam sekasi. Ypač vyresniame amžiuje prioritetas turėtų būti teikiamas tokiai veiklai, kuri padeda augti kaip asmenybei.
Kada derėtų skatinti
Psichologės Jūratės Bortkevičienės įsitikinimu, padėti vaikui įsiklausyti į pomėgius ir skatinti eiti į būrelius būtina. Tačiau kai kuriais atvejais lazdos perlenkti nereikėtų.
.jpg)
„Tikrai nerekomenduoju perkrauti ir spausti lankyti būrelius ikimokyklio amžiaus vaikus ir besimokančiuosius prailgintoje dienos grupėje. Tokio amžiaus atžaloms reikia pakankamai pabūti namuose su tėvais, tiesiog pabendrauti su jais, taip pat nepamiršti pakankamai laiko skirti žaidimams“, – pabrėžė psichologė Jūratė Bortkevičienė.
Kitas dalykas, specialistės manymu, jei pradinukas praleidžia mokykloje tik pusę dienos. Kaip natūralu yra ir tai, kad jau vyresnis būdamas paauglys pats atranda tai, kas labiausiai patinka. „Tuomet užpildyti vaiko dieną papildomais užsiėmimais, ypač sportiniais, itin skatintina. Turėdami daugiau laisvo laiko paaugliai prisigalvoja ir ne vien naudingos veiklos“, – pastebėjo J.Bortkevičienė.
Kur yra proto ribos
Psichologė pabrėžė, jog svarbu suvokti, kad būrelį renkasi ne tėvai, o vaikas.
„Jei jis vakare parsivežamas visiškai išvargęs ir griūna į lovą nieko nenorėdamas, vadinasi, vaikas nėra laimingas ir jo gyvenimas nėra surikiuotas teisingai. Taigi prieš leisdami vaiką į būrelį tėvai pirmiausia patys sau turėtų atsakyti į klausimą, kodėl tą daro. Ar norima pasigirti atžalos gebėjimais, pasirodyti prieš kitus?
Į būrelį vaikas neturėtų būti leidžiamas vien dėl to, kad vaikas ko nors išmoktų. Taip pat netinkamas požiūris – siekis surasti atžalai popamokinės veiklos, nes „taip daro visi“. Arba manymas, kad kiti atveju būsiu blogas tėtis ar mama“, – kalbėjo psichologė.
Be abejo, visai kita kalba, kai vaikas pats veržiasi lankyti būrelį. „Tuomet ir jokio „amžiaus cenzo“ nereikėtų ieškoti. „Kiek pavyzdžių, kai vaiko akys dega ir jie padarys bet ką, kad tik galėtų po mokyklos užsiimti savo mylima veikla. Tokie vaikai iškart išsiskiria ir jų realizacijai tik reikia atverti kelius“, – sakė J.Bortkevičienė.
Mokyti atsakomybės
Dar viena įsidėmėtina taisyklė – būrelį lankyti reikėtų bent pusmetį, o kartais – ir visą sezoną (devynis mėnesius). „Dažnai būna taip, kad nuėjęs vos į kelis užsiėmimus vaikas pasiskundžia nepatinkančiu mokytoju, užsiėmimų pobūdžiu, ne tais draugais, ir pareiškia, kad daugiau nelankys.
Ir suaugusieji leidžia mesti būrelį net vaikui neįdėjus pakankamai pastangų, nesuvokus, ar ta veikla tikrai patinka. Reikia ugdyti atsakomybę – vaikas turi įdėti pastangų, mokytis pasiekti“, – aiškino J.Bortkevičienė.
Pasak jos, geriausia taktika – dar prieš renkantis būrelį susėsti pasikalbėti su vaiku – ko jis pats tikisi. „Pagrindine motyvacija neturėtų būti tai, kad būrelį lanko draugai“, – pabrėžė specialistė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: