Veikia reprodukcinę sistemą
Per paskutinįjį trisdešimtmetį oro linijų keleivių skaičius kasmet augo penkiais procentais. Dr. Rojus L.Dehartas, aviacijos medicinos ekspertas, teigė, kad „nors yra daug sveikatos problemų, susijusių su kelionėmis oru, jos nublanksta prieš didžiulę naudą keliautojams, prekybos ryšiams, tarptautiniams reikalams ar visuomenės sveikatai.“
Vienas sutrikimų, atsirandančių keliaujantiems į kitą pasaulio pusę, įvardijamas anglišku terminu „jet lag“. Anot specialistų, prie laiko juostų pasikeitimo žmonės prisitaiko per vieną ar dvi paras.
Medikai keliaujantiems lėktuvu pataria nepersivalgyti, gerti pakankamai skysčių, vengti kofeino ir alkoholio, ypač skrendant naktį. Pasiekus kelionės tikslą svarbu kuo daugiau būti saulės šviesoje.
JAV buvo atlikti laiko juostų kirtimo poveikio sveikatai tyrimai. Iš tiesų jie turėjo padėti sudaryti optimalų stiuardesių darbo grafiką. Jos ir buvo tiriamos. Tačiau tyrimo rezultatai buvo reikšmingi ir kalbant apie bendrą laiko juostų kirtimo sveikatai poveikį. Nustatyta, kad dažnas biologinio laikrodžio sutrikdymas keliaujant gali paveikti organizmo hormonų balansą, o tai turėti poveikį reprodukcinei sistemai.
Tiesa, trūksta išsamesnių tyrimų, kad būtų galima įsitikinti tokios prielaidos tikslumu.
 
„Stop“ vaistams nuo nemigos
Kai kurie tyrimai parodė, kad, atsižvelgiant į mažą hormono melatonino, kuris gaminasi miego metu tamsoje, kiekį organizme, atvykus į naują laiko zoną, tinkamas būdas kovoti su atsiradusia nemiga – medikamentai, skatinantys šio hormono gamybą. Iš tiesų toks gydymas yra efektyvus beveik pusei žmonių. Tačiau medikai perspėja – neskubėkite griebtis vaistų! Dar nėra atlikta pakankamai klinikinių tyrimų, kurie būtų įrodę, kad tai yra saugus ir veiksminga. Pasak Civilinės aviacijos administracijos Jungtinėje Karalystėje pilotams ir lėktuvo įgulai neleidžiama tokių preparatų vartoti.
Be to, kai kurie dažnai keliaujantys žmonės turi tikimybę tapti priklausomi nuo migdomųjų. Tad specialistai įspėja, kad apie vaistų vartojimą pirmiausia turėtumėte pasikalbėti su šeimos gydytoju.
Apskritai skrydžiai lėktuvu dažnai lemia miego sutrikimus. Dėl to „kalti“ ne tik minėti laiko pasikeitimai, bet ir aplinkiniai dirgikliai. Tad vietą lėktuve, jei tik įmanoma, rinkitės kuo atidžiau. Geriausia sėdėti prie lango arba iš krašto. Be to, atsargiau reikėtų žiūrėti į priekinę eilę, mat papildoma vieta kojoms ištiesti gali būti vienintelis pranašumas. Tačiau šios sėdynės gali neatsilenkti, tad ilsėtis teks nepatogiai sėdint. Ta pati situacija ir su galine eile. Be to, ji netoli tualeto, tad ir kvapas ne visus gali tenkinti. Taip pat rekomenduojama nepamiršti pagalvėlės kaklui.

Gresia giliųjų venų trombozė
Giliųjų venų trombozė ir su ja susijusios pasekmės yra medikų, Pasaulinės sveikatos organizacijos mokslininkų ekspertų ir oro avialinijų kompanijų bei teisininkų diskusijų objektas. Pasirodo, užsienyje yra ne vienas atvejis kai avialinijos paduodamos į teismą dėl to, kad nors ir žinojo apie giliųjų venų trombozės riziką, apie tai neinformavo savo keleivių.
Dar XX amžiaus viduryje buvo aprašyti du trombebmbolijų atvejai, siejami su lėktuvo skrydžiais. Vėliau šį ryšį imtasi tyrinėti išsamiau. Paaiškėjo, kad tromboembolinės komplikacijos gali pasireikšti ir ilgų kelionių autobusu, automobiliu ar traukiniu metu. Mat ilgas sėdėjimas nepatogioje padėtyje, nejudrumas kelionėse yra venų trombozės rizikos veiksnys. Šiandien giliųjų venų trombozė ir tromboembolinės komplikacijos: plaučių arterijos tromboembolija, galvos smegenų, žarnyno pasaito, kraujagyslių, inkstų, kitų stambių organų infarktai, susiję su ilgai trunkančiu, skrydžiu kai kurioje literatūroje išskiriami kaip atskiras sindromas - keliautojų trombozė, oro keliautojų trombozė ar ekonominės klasės sindromas.
Taigi, skrendant lėktuvu reikėtų išnaudoti kiekvieną progą pamankštinti blauzdos raumenis, kad suaktyvėtų kraujotaka. Taip pat gerti daug skysčių – geriausia apie du litrus mineralinio vandens, vengti alkoholio. Svarbi ir patogi avalynė, poilsis.