Laipiojimas ant sienos su tikrą uolą imituojančiais akmenėliais – mūsų šalyje jau atpažįstama sporto rūšis. Tačiau dar nedaugelis žino, kad šis užsiėmimas laikoma viena naujausių socialinės reabilitacijos paslaugų, skatinanti neįgaliųjų fizinį aktyvumą bei teigiamas emocijas.
Lankant laipiojimo užsiėmimus ryškiai pagerėja vaiko emocinė būklė, džiaugdamasis rezultatais jis pradeda labiau pasitikėti savimi, įveikęs trasą supranta, kad gali, tada nori laipioti dar daugiau.
Projektas „Aktyvūs tėvai – sveikesni vaikai“ finansuojamas pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2 programą (nacionalinė periodinė spauda). Paramos dydis – 4 tūkst. eurų.
Nustebina rezultatai
„Daugiau dirbame su kompleksinę negalią turinčiais vaikais. Mūsų centre laipioja ir Dauno sindromą ar autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai. Dirbame ir su nedidelę fizinę negalią turinčiais vaikais, sergančiais cerebriniu paralyžiumi. Mamos būna nustebusios, kad jų atžalos taip aktyviai įsitraukia į šią veiklą ir reguliariai sportuojant net pasiekia neblogų rezultatų“, – pasakojo l
aipiojimo centro „Miegantys drambliai“ direktorė Inga Kupetytė-Bunevičienė.
Užsiėmimų metu lėtai į viršų arba šonus laipiojama specialiomis trasomis, pažymėtomis akmenėliais (kibiais). Jei vaikas turi negalią ar raidos sutrikimų, nebūtina lipti labai aukštai, kartais užtenka prieiti prie sienos, paliesti kibius, atlikti užduotėles.
Gerėja emocinė būklė
Nors pirmiausia užsiėmimų metu vaikas stiprėja fiziškai – lavinamos beveik visos raumenų grupės, ne mažiau svarbus yra emocinis poveikis.
„Tai gal netgi pirmiau ir pastebime. Ryškiai pagerėja vaiko emocinė būklė, džiaugdamasis rezultatais jis pradeda labiau pasitikėti savimi, įveikęs trasą supranta, kad gali, tada nori laipioti dar daugiau. Taigi taip šis sportas padeda ugdyti ir vaiko gebėjimus formuoti tikslus ir jų siekti“, – kalbėjo I.Kupetytė-Bunevičienė.
Negalią ar kitą sutrikimą turintieji neatskiriami nuo sveikų vaikų. Tai stipriai prisideda lavinant vaiko socialinius įgūdžius.
„Pavyzdžiui, rengiant varžybas visi lipa kartu, tik įvertinami ir apdovanojami yra atskirai savo grupėse, kad konkurencija būtų lygi. Bendraudami tarpusavyje tokie vaikai elgiasi grubiau, nežino, koks elgesys visuomenėje yra priimtinas, o koks – ne.
O kai jie būna kartu su kitais vaikais, treneris prižiūri, kad nebūtų patyčių, išmoksta tyliau kalbėti, gražiau reikšti emocijas. Teigiamą poveikį pastebime jau per pirmą mėnesį, vaikai tampa draugiškesni, noriai apsikabina ne tik trenerį, bet ir kitus salėje esančius žmones“, – pastebėjo pašnekovė.
Ji pridūrė, kad tėvai iš pradžių nustebę klausia, kaip čia niekas vieni kitiems netrukdo. „Vadinasi, tokių vaikų integracija šiandien yra nemaža problema. Visi į juos linkę žiūrėti kaip ir problemą“, – sakė I.Kupetytė-Bunevičienė.
Pasitelkia ir kaniterapiją
Kai vaikas turi stiprią negalią arba jam sunku susikaupti grupėje, su juo dirbama individualiai.
Tokių užsiėmimų metu skatinant vaiką pasitelkiamas ir kaniterapinis šuo. Jis visą laiką treniruotės metu būna kartu su vaiku, parodo, kokius pratimus reikia daryti, arba, pavyzdžiui, yra užkabinamas šuns pavadėlis ant kibio ir vaikui jį reikia paimti, arba nukabinti kokį nors skanėstą ir pamaitinti gyvūną.
Verta žinoti
Laipiojimas padeda ugdyti negalią ar specialiųjų poreikių turinčių vaikų savarankiškumą, pagerinti jų socialinius įgūdžius.
Neįgaliųjų laipiojimą skatina Tarptautinė laipiojimo sporto asociacija (IFSC).
.jpg)
.jpg "Tris kartus pasaulio futbolo čempionato trofėjų į viršų kėlęs Pele, pasak jo sūnaus, gėdijasi savo fizinės būklės. Tuo metu sporto legenda paneigė sergąs depresija, blogėjančią sveikatą jis laiko normalia senėjimo dalimi.")
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
Komentuoti: