Prasidėjus moksleivių atostogoms tėvams sopa galvas: kaip suplanuoti prasmingą vaiko vasarą, kad jis ne tik kokybiškai pailsėtų, bet ir lavintųsi. Apie tai klausiame vaikų ir paauglių psichiatrės Dalios Mickevičiūtės nuomonės.
Vasaros stovyklos ar kitos ugdomosios veiklos yra puikus būdas vaikui praleisti laiką ir kartu nepamiršti mokyklinių įgūdžių. Vis dėlto vaiko vasara neturėtų būti suplanuota taip, kad jis iš vienos stovyklos „peršoka“ į kitą.
Projektas „Aktyvūs tėvai – sveikesni vaikai“ finansuojamas pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2 programą (nacionalinė periodinė spauda). Paramos dydis – 4 tūkst. eurų.
Pataria specialistė
Suaugusiųjų psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė:
.jpg)
Primiršta išmoktus įgūdžius
- Vaikai per mokslo metus pavargsta taip pat, kaip ir dirbantys suaugusieji. Moksleiviai susiduria su daug varginančių iššūkių: reguliariai skubėti į mokyklą, savarankiškai spręsti iškylančius klausimus, išmokti daugybę naujų dalykų, kurie ne visada įdomūs, išsėdėti per pamokas susikaupus ir kt.
Todėl atostogos yra galimybė nuo viso to pailsėti, daugiau pabendrauti su tėvais, ilgiau pamiegoti bei veikti tai, ką norisi. To tikrai reikia.
Kita vertus, galima išgirsti ir tokių ekspertų nuomonių, kad tris mėnesius trunkančios atostogos per ilgos. Tyrimai rodo, kad jų metu vaikai praranda tiek įgūdžių, kiek jų įgauna per 1–3 mokykloje praleistus mėnesius.
Labiausiai nukenčia matematika ir rašyba, mažiausiai – skaitymas: greičiausiai todėl, kad net ir vasarą atsiranda įvairių progų ką nors paskaityti, o skaičiuoti ar rašyti – kur kas mažiau.
Žvelgiant istoriškai vasaros atostogos atsirado tuomet, kai daugelis vaikų gyveno kaimuose ir turėjo padėti suaugusiesiems atlikti įvairius žemės ūkio darbus. Šiuo metu pasaulyje yra tokių mokyklų, kuriose vasaros atostogos nėra tokios ilgos.
Kai kas mano, kad atostogų metu būtų naudinga vaikams pasiūlyti dalyvauti vasaros stovyklose, edukacinėse-pažintinėse veiklose, vykti su jais į muziejus ir bibliotekas – tai padėtų palaikyti įgautus įgūdžius, būtų įgyjama kitokios patirties.
Laisvas laikas yra būtinas
Neretai vasarą vaikai turi visišką laisvę, todėl labai vėlai eina miegoti, nereguliariai valgo, daug laiko praleidžia prie kompiuterių ar televizorių. Nereikėtų galvoti, kad atostogos skirtos atitrūkti nuo aiškios dienos struktūros. Ji padeda vaikams laiku pailsėti, neperalkti ir prasmingiau praleisti laiką.
Aišku, dienos režimas galėtų būti laisvesnis. Pavyzdžiui, galbūt vaikai gali vėliau eiti ilsėtis ir ilgiau pamiegoti ryte. Tačiau reikėtų pasirūpinti, kad tam tikri dienos „taškai“ būtų aiškūs: kada reikia valgyti, eiti į lauką, kiek laiko naudotis kompiuteriu ar žiūrėti televizorių.
Vasaros stovyklos ar kitos ugdomosios veiklos yra puikus būdas vaikui praleisti laiką ir kartu nepamiršti mokyklinių įgūdžių. Vis dėlto vaiko vasara neturėtų būti suplanuota taip, kad jis iš vienos stovyklos „peršoka“ į kitą.
Tokiu atveju, kai už vaiką viskas sugalvota, jam nebelieka galimybės lavinti savo paties kūrybingumą. Laisvas laikas vaikams yra būtinas, nes jie turi išmokti ir patys rasti tai, kas būtų įdomu veikti.
Įgauna pasitikėjimo
Renkantis tinkamą vasaros stovyklą pirmiausia reikėtų kalbėtis su vaiku ir bandyti suprasti, kas jam patinka. Jei tėvai prieš atžalos norą „išgrūs“ į tam tikrą stovyklą, jis turės ne per didžiausią motyvaciją dalyvauti siūlomose veiklose, netgi apskritai gali nepritapti.
Stovykla gali suteikti vaikui daug teigiamos patirties. Ten jis gali įgauti naujų įgūdžių, susirasti naujų draugų, bendrauti su suaugusiaisiais, kurie nėra tėvai ar įprasti mokytojai, įgauti pasitikėjimo savimi.
Gali pasitaikyti ir nesėkmių, bet jų rizika – tokia pati, kaip ir kitur.
Tikimybė, kad stovykloje vaikas susidurs su besityčiojančiais, netinkamų dalykų galinčiais išmokyti bendraamžiais, yra tokia pat kaip ir mokykloje ar kokiame nors būrelyje. Jei vaikas iš esmės pasitiki savimi ir tėvais, greičiausiai jis tokiu atveju pasidalins savo išgyvenimais ir paprašys pagalbos.
Verta žinoti
Įvertinkite, ar vasaros stovykloje siūloma sveiko maisto, ar tikrai laikomasi numatyto dienos režimo, ar daug laiko praleidžiama gamtoje, ar pakankamai reiklūs ir lankstūs vadovai, ar jų dirba pakankamai.
Jei vaikas yra nedrąsus, drovus – stovykla, kurioje daug bendraujama tarpusavyje gali padrąsinti. Tačiau kai kurie vaikai „nepersilaužia“ ir tampa dar baikštesni.
Ne itin sportiškiems vaikams aktyvi sportinė stovykla gali suteikti galimybių daugiau judėti, tačiau kai kas gali ir pervargti.
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: