Tik ne­dė­ki­te ant žaiz­dos trauk­la­pio

„Vai­kys­tė­je bu­vo­me iš­mo­kę, kad jei­gu nu­si­broz­di­nai ar įsi­pjo­vei – ieš­kok ap­link trauk­la­pio ir dėk jį ant žaiz­dos. Ta­čiau pa­tar­čiau šios klai­dos ne­da­ry­ti, ypač jei­gu ką tik jį nu­si­sky­nė­te pie­vo­je ir tik leng­vai pirš­tais nu­brau­kė­te nuo la­po že­mes bei ne­šva­ru­mus. Toks au­ga­lo nau­do­ji­mas ga­li pa­da­ry­ti dau­giau ža­los ne­gu nau­dos, pa­vyz­džiui, žaiz­dą ga­li už­pul­ti in­fek­ci­jos. To­kiais at­ve­jais trauk­la­pis ne pa­ska­tins žaiz­dos gi­ji­mą, o tik jį ap­sun­kins“, – pa­sa­ko­ja vais­ti­nin­kas P.Rau­do­nis.

Jis pa­ta­ria veng­ti ir ki­tų liau­diš­kų žaiz­dos gy­dy­mo prie­mo­nių: ko­pūs­tų la­pų, spi­ri­ti­nių skys­čių, bri­lian­ti­nės ža­lu­mos ar žaiz­doms ne­skir­to spi­ri­ti­nio jo­do. Anot vais­ti­nin­ko, vi­si jie tik ap­sun­ki­na žaiz­dos gi­ji­mo pro­ce­są, ga­li dar la­biau pa­žeis­ti jos au­di­nius, su­kel­ti in­fek­ci­jas.

Ne­plau­ki­te žaiz­dos van­dens tel­ki­ny­je

„Ži­no­me, kad su­si­žei­dus pir­miau­sia rei­kia žaiz­dą nu­plau­ti van­de­niu. Vis­gi jį rin­ki­tės at­sa­kin­gai. Ven­ki­te žaiz­dą šla­pin­ti van­dens tel­ki­ny­je, ge­riau rin­ki­tės ge­ria­mą­jį van­de­nį. Nu­plau­ki­te žaiz­dą van­de­nį pil­da­mi jį iš bu­te­liu­ko ar ger­tu­vės. Ta­da žaiz­dą švel­niai nu­sau­sin­ki­te ir dez­in­fe­kuo­ki­te spe­cia­lio­mis prie­mo­nė­mis“, – pa­ta­ria P.Rau­do­nis. 

Vais­ti­nin­kas pa­brė­žia: tie­siai ant žaiz­dos pil­ti dez­in­fe­kuo­ja­mą­sias prie­mo­nes ga­li­ma tik esant ne­gi­liai žaiz­dai, pa­vyz­džiui, nu­broz­di­ni­mui. Esant sun­kes­niam su­žei­di­mui, rei­kė­tų dez­in­fe­kuo­ti tik žaiz­dos kraš­tus, ant­raip ga­li­ma su­er­zin­ti žaiz­dą, pa­žeis­ti au­di­nius ir gi­ji­mas bus tik sun­kes­nis.
Vi­sa­da tu­rė­ki­te ša­lia tvars­tį ir pleist­rų

Su­si­žei­dus, o ypač esant gi­les­nei žaiz­dai, svar­bu ją su­tvars­ty­ti sau­giai, už­ker­tant ke­lią žaiz­dos in­fek­ci­joms ir ki­toms kom­pli­ka­ci­joms. Dėl to vais­ti­nin­kas pri­me­na, kad to­kiems at­ve­jams vi­sa­da svar­bu su sa­vi­mi tu­rė­ti tvars­tį ir pleist­rų.

„Į gam­tą vi­sa­da su sa­vi­mi vež­ki­tės pir­mo­sios pa­gal­bos vais­ti­nė­lę, ku­rio­je bū­tų ga­li­ma ras­ti tvars­čių. Esant gam­to­je ne­pa­tar­ti­na im­pro­vi­zuo­ti su ki­to­mis prie­mo­nė­mis, tvars­tant žaiz­dą. Jei žaiz­da šva­ri, pleist­rą ar­ba tvars­tį keis­ki­te vie­ną kar­tą per pa­rą, o nak­čiai leis­ki­te žaiz­dai pail­sė­ti nuo prie­mo­nių ir ją tik pri­den­ki­te šva­riu tvars­čiu. Taip į žaiz­dą leng­viau pa­teks oras ir ji grei­čiau gis“, – pa­aiš­ki­na P.Rau­do­nis ir pa­ta­ria pa­lik­ti vi­sai ne­ap­riš­tas tik jau ap­gi­ju­sias žaiz­das, ant ku­rių už­si­dė­jęs ša­šas.

Kaip iš­veng­ti kom­pli­ka­ci­jų?

Vais­ti­nin­kas pa­sa­ko­ja, kad ne­at­sa­kin­gai pri­žiū­rint žaiz­dą, jos ne­de­zin­fe­kuo­jant, re­čiau nei kar­tą per pa­rą kei­čiant tvars­čius ar ne­sau­gant nuo ap­lin­kos po­vei­kio, ky­la kom­pli­ka­ci­jų grės­mė, ku­rios ga­li iš­plis­ti ir pa­žeis­ti gi­les­nius au­di­nius – rau­me­nis, kau­lus ar net už­krės­ti krau­ją.

„Pa­rau­du­si žaiz­da, pa­ti­nę ap­link ją esan­tys au­di­niai, bal­tai gels­vos ap­na­šos ar ne­ma­lo­nus kva­pas – pa­grin­di­niai pū­liuo­jan­čios žaiz­dos po­žy­miai. O ne­pri­žiū­ri­mos pū­liuo­jan­čios žaiz­dos ga­li kom­pli­kuo­tis krau­jo už­krė­ti­mu – sep­siu, ku­ris pa­si­reiš­kia ben­dru sil­pnu­mu, odos blyš­ku­mu, in­ten­sy­viu šir­dies pla­ki­mu, pa­daž­nė­ju­siu kvė­pa­vi­mu, taip pat pa­ki­lu­sia kū­no tem­pe­ra­tū­ra, nors kar­tais ji ga­li bū­ti prie­šin­gai – že­mes­nė nei įpras­tai“, – įspė­ja „Eu­ro­vais­ti­nės“ vais­ti­nin­kas ir pa­ta­ria pa­ma­čius bet ko­kius pa­ki­ti­mus žaiz­do­je kreip­tis į gy­dy­to­ją.

Pa­pras­čiau­sias bū­das ap­si­sau­go­ti nuo kom­pli­ka­ci­jų – prieš lie­čian­tis prie žaiz­dos, kruopš­čiai nu­si­plau­ti ran­kas, už­tik­rin­ti, kad į ją ne­pa­tek­tų bak­te­ri­jų, taip pat sau­go­ti nuo šiurkš­taus są­ly­čio su ap­lin­ka. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!