Už lango vyraujant darganai, namai virsta maža oaze. Svarbus tampa ne tik interjeras, bet ir erdvę užpildantis oras. „Kai kvapas patinka, nėra stiprus ar įkyrus, jis gerina nuotaiką“, - sako visuomenės sveikatos specialistas Saulius Majus ir įspėja, kad kvapiklius derėtų naudoti saikingai.
Daugybės tyrimų duomenimis net „organiniais“, „žaliais“, „su natūraliais aliejais“ pavadinti oro gaivikliai į orą skleidė pavojingus chemikalus, įskaitant kancerogenus.
Geros savijautos priežastis
.jpg)
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Produktų vertinimo skyriaus vedėjas S.Majus tvirtina, kad prieš renkantis namų kvapiklį reikėtų sau užduoti kelis klausimus: „Ar man tikrai jo reikia? Ar aš ir kartu gyvenantys žmonės nėra alergiški kokiems nors chemikalams? Ar to paties tikslo nepasiekčiau kitomis priemonėmis?“
Į reklamą „ekologiškas“, „natūralus“, „organinis“ jis ragina žiūrėti kritiškai. „Šie žodžiai nieko nesako apie gaminio poveikį sveikatai. Pavyzdžiui, vėžį sukeliantis gamtinis mineralas asbestas tikrai yra ir ekologiškas, ir natūralus; gyvačių nuodai tikrai yra organiniai. Daugybės tyrimų duomenimis net „organiniais“, „žaliais“, „su natūraliais aliejais“ pavadinti oro gaivikliai į orą skleidė pavojingus chemikalus, įskaitant kancerogenus. Aš iš dviejų panašių rinkčiausi tą oro gaiviklį, kurio etiketėje aiškiai nurodytos sudedamosios dalys bei vartotojo saugos informacija“, - teigia S.Majus.
Vėdinimo neatstos
Specialistas sutinka, kad kvapai turi nemenką įtaką žmogaus savijautai, fizinei ir psichologinei būsenai: „Kai kvapas patinka, nėra stiprus ar įkyrus, jis gerina nuotaiką. Kai naudojamas retai ar labai retai, jis gali būti gera pagalbinė priemonė šventinei nuotaikai sukurti, kartu su kitomis priemonėmis lemti jaukią, atpalaiduojančią atmosferą. Jei kvapas gerina psichologinę būseną, jis gerina sveikatą. Tačiau su sąlyga, kad nėra žalingo cheminio poveikio fizinei gerovei.“ Visgi specialistas ragina neįtikėti kvapiklių gydomosiomis galiomis. „Ligos gydomos Lietuvoje registruotais vaistai“, - sako jis.
Specialisto tvirtinimu, tai, kad dauguma eterinių aliejų naikina mikroorganizmus ir virusus, iš esmės yra šalutinis jų poveikis. „Jeigu tam tikras eterinis aliejus būtų skirtas mikroorganizmams ar virusams ore naikinti, jį Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, reikėtų įteisinti kaip orą dezinfekuojantį produktą. Tam privalėtume ne tik pristatyti poveikio žmogui, gyvūnams ir aplinkai duomenis, bet ir efektyvumo įrodymus. Kalbant iš esmės, buityje nėra poreikio dezinfekuoti orą“, - teigia S.Majus. Tad nereiktų pamiršti, kad mikrobų ir virusų naikinimas namų ore neatstoja vėdinimo ir elementariosios sanitarijos.
Švaros kvapas
„Mikroorganizmus, o ypač virusus, sėkmingai naikina sausas oras, tiesioginiai saulės spinduliai. Ore jie nesidaugina, į orą pakliūna iš kokio nors namų šaltinio; tai gal tą šaltinį ir reikėtų tvarkyti, pavyzdžiui, valyti dulkes, o ne orą dezinfekuoti? Geriausias kvapas – nėra kvapo. Aš jį pavadinčiau „švaros kvapu“,“ - pirmiausia į namų tvarką dėmesį sutelkti ragina S.Majus.
Specialistas įspėja, kad nepamiršti reikėtų ir galimo kvapiklių poveikio naminiams gyvūnams: „Keturkojai augintiniai, ypač šunys, turi žymiai geresnę uoslę negu mes. Žmogui vos juntamas kvapas jiems gali būti kaip kuolu per galvą. O ir paklausti, ar jiems tai patinka, negalime. Be to, oro gaiviklių, kvapiklių, ypač purškiamųjų, dalelės iš lėto leidžiasi ir ,,nusėda“ žymiai arčiau keturkojų augintinių nosies ir liežuvio.“
Verta žinoti
S.Majus kvapiklius skirsto į tris kategorijas: tuos, kurie nustelbia kitus kvapus, kurie slopina uoslę ir kurie sugeria nemalonius kvapus, bet patys jokių kvapų neišskiria. Būtent pastarieji, pasak specialisto, saugiausi žmogaus sveikatai. Specialistas rekomenduoja pasirūpinti, kad kvapikliuose naudojamos medžiagos nebūtų sintetinės, gaminamos iš naftos. Išeitis – gryni eteriniai aliejai. Prieš juos įsigyjant būtina skaityti sudėtį, įsitikinti ar gaminys be papildomų cheminių priedų. Neapsigauti gali padėti ir kaina. Gryni eteriniai aliejai yra pakankamai brangūs, nes jų pagaminimui reikia daug žaliavos.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: