Pakreipti vaiką į būsimąją profesiją tėvai neretai siekia nuo ankstyvo amžiaus leisdami mokytis į sustiprintos tam tikros krypties mokyklą. Tačiau šeimos ir vaikų psichologė Giedrė Gutautė-Klimienė pastebėjo, kad į tokias ugdymo įstaigas turėtų vesti ne tiek tėvų noras, o pačių vaikų polinkis ir gabumai. „Kartais tėvų lūkesčiai kertasi su vaikų galimybėmis. Tad pirmiausia derėtų atsižvelgti į atžalos poreikius“, – patarė specialistė.
Jei vaikas pats nebus motyvuotas, nematys prasmės, jis nieko ir neišmoks. Blogiausia, jei dėl kategoriško suaugusiųjų sprendimo vaikui tenka kankintis.
Projektas „Aktyvūs tėvai – sveikesni vaikai“ finansuojamas pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2 programą (nacionalinė periodinė spauda). Paramos dydis – 4 tūkst. eurų.
Įvertinti pasirinkimą
Kalbėdama apie mokyklas, kuriose dėstomi tam tikri sustiprinti dalykai, psichologė pabrėžė, kad kiekvienu atskiru atveju derėtų įvertinti, kokio lygio profiliavimas yra ugdymo įstaigoje.
.jpg)
„Vienose mokyklose didelė dalis mokomųjų dalykų gali būti koncentruoti viena, pavyzdžiui, menine kryptimi. Tuomet baigdamas paskutines klases ir toliau rinkdamasis studijas jaunuolis galimybių pretenduoti į kitokio profilio sritis turi mažiau galimybių. Kitur tam tikros mokslų sritys gali būti sustiprintos, tačiau ir visų pagrindinių dalykų mokomasi iki dvyliktos klasės. Tai tolesnio profesijos pasirinkimo taip neapriboja“, – sakė
šeimos ir vaikų psichologė Giedrė Gutautė-Klimienė.
Pasak jos, tėvams reikėtų suklusti, jei būtent tie sustiprinti dalykai vaikui sunkiai sekasi. Tą jie galės nesunkiai pastebėti, jei visuomet gebės rasti laiko bendravimui su savo, įsiklausyti į poreikius, pomėgius. Vaikui bet kuriuo atveju visada reikia sudaryti galimybę rinktis, atrasti save, augant pačiam suprasti savo polinkius.
„Jei vaikas pats nebus motyvuotas, nematys prasmės, jis nieko ir neišmoks. Blogiausia, jei dėl kategoriško suaugusiųjų sprendimo vaikui tenka kankintis“, – pabrėžė G.Gutautė-Klimienė.
Gerų sprendimų – ne vienas
Kita vertus, kartais tėvai išties gali geriau pajausti ir numanyti, kokia sritis jų atžalai labiau tinka. Tačiau kartu reikia atidžiai stebėti mokymosi procesą, bandyti suprasti, kas su vaiku vyksta.
„Besimokant gali išryškėti, kad pasirinkta sritis jam visgi netinka. Tačiau reikia turėti omeny ir tai, kad ypač jaunesio amžiaus mokyklinukas į konkrečią situaciją, emociją reaguoja iškart. Todėl kitą kartą vaikui dalykas gali sektis, bet tapti nemielas dėl kitų aplinkybių, tarkim, netinkamo pedagogo. Tad nuspręsti paskatinti vaiką labiau gilintis į kitą sritį iškart gal ir nevertėtų“, – svarstė psichologė.
Pasak jos, visur svarbu išlaikyti balansą, sudaryti galimybę eiti kita linkme, nes priešingai nei kartais gali pasirodyti tėvams, tų geriausių variantų gali būti begalės.
„Svarbiausia, kad tėvai įsiklausytų, padėtų spręsti problemas, bet nesirinktų už vaikus. Tėveliams reiktų nepamiršti, kad mokysis ne patys, o jų atžalos“, – pabrėžė psichologė.
Verta žinoti
Gali būti, kad tėvai, siekiantys savo vaikams surasti kuo geresnę mokyklą, klysta. Tokią išvadą galima daryti po Londono Ekonomikos mokyklos specialistų eksperimento, kurio metu ištirta per 2 mln. moksleivių.
Mokslininkai tvirtina, kad tarp stiprių konkurentų vaikas įgyja kompleksų, jo savivertė krenta, o mokytis pradeda blogiau, nei galėtų. Besimokydamas eilinėje mokykloje kartu su vidutiniokais vaikas nieko nebijo ir gali geriau save atskleisti.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: