Daugelis šiuolaikinių moterų yra savikritiškos ir vis dar nepelnytai nuvertina save. Tai atskleidė pasaulinis vienos kosmetikos kompanijos inicijuotas tyrimas. Pusė apklausoje dalyvavusių dailiosios lyties atstovių nurodė, kad kasdien susiduria su žemos savivertės problema. Apie tai kalbamės su psichologe psichoterapeute Kristina Paradnike.
Žmogaus asmenybės neapsprendžia kokia nors klaida, nepasiektos karjeros aukštumos ar juo labiau netobula kūno vieta. Reikia mokytis atskirti, kurie asmeniniai trūkumai trukdo gyventi, neatitinka asmeninių vertybių, tikslų.
Apie tai kalbamės su psichologe psichoterapeute Kristina Paradnike.
.jpg)
-
Kodėl ryžtingos, sėkmingai karjeros laiptais kopiančios, darbą su motinyste spėjančios derinti šiuolaikinės moterys visgi stokoja savivertės?
- Paktiškai kasdien dirbdama susiduriu su išsilavinusiomis, žavingomis moterimis, darančiomis pasiekimus karjeroje, puikiomis mamomis, kurių vis neapleidžia kritiškas, nepasitikėjimą auginantis vidinis balsas. Jis vis tvirtina: „Tu nepakankamai gera, nepakankamai vertinga, nepakankamai graži“, „Esi bloga mama“, „Tu negerai elgiesi, kam to ėmeisi“, „Nepakankami tam skyrei laiko“. Moterys save nuverti linkusios dėl daugelio priežasčių. Viena esminių – iš vaikystės atsinešti giliai įsirėžę tėvų žodžiai, poelgiai, pasakymai, rodantys, kad moteris, mergina, mergaitė nėra pakankamai vertinga.
Taip pat tyrimai rodo, kad labai stipriai prie mažos savivertės prisideda patyčios, patirtos vaikystėje, paauglystėje. Iš merginų, skirtingai nei vaikinų, daug dažniau pasišaipoma dėl kokių nors standartų neatitinkančios išvaizdos. Tą pastebime ir Lietuvoje, kur itin gajus liekno kūno kultas.
Prisideda ir tai, kad moterys visgi turi mažiau galimybių kontroliuoti savo aplinką. Jei vertintume karjeros galimybes, dar esti tam tikros lubos, mažesni atlyginimai už tą patį darbą. Žemesniam savęs vertinimui neabejotinai įtakos turi ir tam tikri elgesio standartai, įsivaizdavimas, kad moteris turi būti švelni, „neišsišokanti“, nedominuojanti. Dar vienas dalykas – grįžusi po darbo moteris turi dar „atidirbti“ namuose, pasirūpinti vyru, šeima.
-
Kiek įtakos neigiamam savęs vertinimui turi socialinė medija, kasdien „atakuojanti“ pagražintais vaizdais ir formuojanti iškreiptą požiūrį?
- Žmogus yra socialus, taigi aplinka, kaip ir socialinė medija, neišvengiamai gali prisidėti formuojant tai, kas imama suvokti kaip norma. Tik skirtumas tas, kad vieni žmonės į tai reaguoja paprasčiau, kiti – jautriau. Jei mergaitė augo šeimoje, kur nepatyrė besąlygiškos meilės, jos savivertė labiau priklausys nuo kitų nuomonės ir pastebėjimų. Tuomet labiau veiks ir televizijoje, socialiniuose tinkluose matomi standartai. Žemesnės savivertės žmogus išgyvens dėl to, kad kažko neturi, kažko yra nepasiekęs, kažkur nenukeliavęs.
-
Patarkite, kas padėtų moterims padidinti pasitikėjimą savimi?
- Visų pirma reikia kiek mažiau lyginti save su kitais, vengti „juoda-balta“ mąstymo. Pavyzdys – žmogus galvoja, kad ko nors nemoka, vadinasi, yra nevykęs. Tačiau taip nėra. Tai reiškia, kad kažko DAR nemoku, DAR nesuprantu. Svarbu suvokti, kad žmogaus asmenybės neapsprendžia kokia nors klaida, nepasiektos karjeros aukštumos ar juo labiau netobula kūno vieta. Reikia mokytis atskirti, kurie asmeniniai trūkumai trukdo gyventi, neatitinka asmeninių vertybių, tikslų. Tai yra dalykai, kuriuos verta keisti. Bet kitus dalykus tiesiog reikia išmokti priimti. Taip pat verta atsirinkti žmones, su kuriais bendraujama. Jei vieni asmenys verčia jus pasijausti menkesniais, reiktų susimąstyti, ar tokie santykiai verti jūsų laiko, energijos ir pastangų.
Verta žinoti
Žema savivertė pasireiškia tuomet, kai moterims sunku priimti komplimentą, kai sunku save tinkamai pozicionuoti darbe, susirasti partnerį. Vyrauja tendencijos, kad moterys yra linkusios geriau būti su bet kokiu partneriu, negu su lygiaverčiu sau, nes bijo, kad nesusiras geresnio.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: