Juoko joga remiasi moksliniu faktu, kad organizmas negali atskirti dirbtinio juoko nuo tikro. Trumpai tariant, organizmo gaunama nauda ta pati sveikatai, nesvarbu ar juokas yra realus, ar sukeltas tyčia.
Užsiimant juoko joga padidėja deguonies kiekis kraujyje, didinamas raumenų atsipalaidavimas, pagerėja kraujotaka. Dar daugiau – kadangi visas žmogaus kūnas juoko pratimų metu vibruoja, taip išjudinami vidiniai organai: akivaizdžiai pagerėja žarnyno, širdies veikla, stabilizuojasi kvėpavimas.
Kristina Laučienė, juoko jogos trenerė sako, kad jos praktikuojami pratimai vadinami juoko joga dėl to, kad metodika sujungia juoko pratimus su jogos kvėpavimo pratimais. Į klausimą, kaip viskas vyksta užsiėmuose, moteris sako, kad treniruotėje atliekami pratimai, kuriais skatinamas juokas be priežasties.
.jpg)
„Klysta manantieji, kad susirinkusiems pasakojami anekdotai ar juokingos istorijos, žiūrimos komedijos. Iš tiesų tai yra fiziniai pratimai, dar tiksliau – kvėpavimo pratimai, kurių metu leidžiami garsai, iš pradžių dirbtinai, o paskui ir natūraliai prasiveržia juokas. Kartais pakanka ir sekundės, kad kvėpavimas pasidarytų juokingas ir žmogus pratrūksta juoku“, – šypsosi Kristina Laučienė, juoko jogos trenerė.
Kiek juoktis?
Kiek ilgai reikėtų juoktis, kad pajustume juoko naudą sveikatai? K.Laučienė sako, kad bent 10-15 min., „kadangi šioje jogoje juokas yra naudojamas kaip pratimas, galime jį pratęsti tiek, kiek norime! O tai atneša išmatuojamus fiziologinius pokyčius organizme: padidėja deguonies kiekis kraujyje, didinamas raumenų atsipalaidavimas, pagerėja kraujotaka ir išlaisvinami tam tikri laimės hormonai. Dar daugiau – kadangi visas žmogaus kūnas juoko pratimų metu vibruoja, taip išjudinami vidiniai organai: akivaizdžiai pagerėja žarnyno, širdies veikla, stabilizuojasi kvėpavimas“, – teigiamus veiksnius vardija trenerė.
Ar visi mokame juoktis?
„Kai kuriems žmonėms reikia ir kelių pratimų, ar net pusės užsiėmimo laiko, kad imtų kvatoti. Tačiau kas nors mus vis tiek „pramuša“, t. y. procesas, kuris veda į juoką, pastarąjį ir sužadina.
Juoktis galime ir be priežasties – svarbu sukurti būseną, kuri leistų natūraliai juoktis. Kartais „užsiveliame“ būsenose, kurios mus erzina, pervargstame nuo buitinių problemų, rūpesčių, ateina nuovargis, nerimas“, – sako K.Laučienė.
Pašnekovė sako, kad juoko jogos praktikos pagrindinis tikslas ir rezultatas pasiekiamas tada, kai žmogus atsipalaiduoja. Anot jos, po užsiėmimo jo dalyviai dažnai sako: „Neturiu jokių minčių“. „O kuo mažiau minčių, tuo mažiau nerimo, užplūsta palengvėjimo, atsipalaidavimo jausmas. Neįsitempęs žmogus yra ir laimingesnis, ir kūrybingesnis, ir sukalbamesnis, mielai įsitraukia į socialinius projektus! Tad kodėl neišbandyti praktikos, kuri sumažina įtampą, padeda atsikratyti nerimo? – klausia trenerė.
Moterys juokiasi dažniau nei vyrai?
„Kiek esu stebėjusi žmonių, pagal lytį ar amžių negali pasakyti, kuris greičiau atsipalaiduos ir ims juoktis. Yra vyrų, kurie ima juoktis vos pradedu kalbėti, o kai kurios moterys per pirmuosius užsiėmimus jaučiasi susikausčiusios, joms nelengva atsipalaiduoti. Kai kurios senjoros juokiasi labiau nei aš!“ – sako K.Laučienė.
Kodėl nustojame juoktis?
Juoką žmogus užgniaužia tada, kai pradeda valdyti visas emocijas. Tada imame galvoti, kad esame šeimininkai viso to, kas vyksta mūsų kūne, kad tarsi pulteliu galime save reguliuoti: kai ką slėpti, o ką rodyti. Pavyzdžiui, užgniaužiame liūdesį, nes dabar netinkamas laikas jį rodyti, netinkama vieta, o gal, mūsų nuomone, ne tie žmonės aplink. Kai savyje daug užgniauži, „užsidaro“ ne tik vadinamieji negatyvūs jausmai, bet ir visi kiti – juk jų šaltinis yra tas pats!“ – pastebi jogos trenerė.
Pasak K.Laučienės, būtent juoko joga leidžia būti atviru, pažeidžiamu gerąja prasme, „nuogais“ jausmais. „Po kelių užsiėmimų žmogus tarsi pabunda. Tada sako, kaip aš galėjau gyventi tokiam kiaute: pamiršti, kaip smagu juoktis, o kartais – ir verkti. Pasitaiko, kad stimuliuojant juoką pasipila ašaros, žmogus atveria visiškai pamirštą pasaulį, kuriame jis yra gyvas, jautrus aplinkai ir sau, žmogiškas. Nes kai viską vertini racionaliai, pasveri, tampi visiems patogus, deja, nesijauti laimingas“, – sako pašnekovė.
Juokitės kasdien!
Juoko jogos trenerės pasiteiravus, ar dažnai reikia eiti į užsiėmimus, atsakymas nustebina. „Studijoje susitikimą darau tik vieną kartą per mėnesį, nes mano tikslas – perduoti informaciją, pratimų rutiną ir suformuoti žmogui įgūdžius, kuriuos jis galėtų naudoti kasdien, perduoti aplinkiniams, dalintis žiniomis. Nereikia būti profesionalu, kad paskleistum žinią tarp savų, kaip svarbu juoktis ir kaip pradėti tai daryti net be priežasties“, – šypsosi moteris.
Tarp kitko
Juoko pratimai net iki 25 procentų gali padidinti smegenų aprūpinimą deguonimi, o tai padidina žmogaus darbo efektyvumą, našumą. Po juoko jogos užsiėmimų jų dalyvis jaučiasi energingesnis, net per ilgesnį laiką susikaupęs nuovargis išgaruoja.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: