Į baidarę – nuo biuro kėdės

Aigustė Tavoraitė
2018-08-10
Plaukimas baidarėmis – lietuvių itin pamėgta vasaros laisvalaikio pramoga. Nors tai ir saugi fizinio aktyvumo rūšis, specialistai įspėja: jei nebus tinkamai pasiruošta, kitąryt nenustebkite pabudinti nugaros ar rankų skausmo.
Į baidarę – nuo biuro kėdės
Irklavimą baidarėmis iš dalies galima palyginti su bėgimu: nesportavę kokį kilometrą galbūt prabėgtume visi, bet penkis kilometrus, t.y. kai reikėtų bėgti pusę valandos, greičiausiai įveiktume penkis šešis kartus stabtelėję.

Išvyka baidarėmis – paranki pramoga ne tik norintiems ištrūkti į gamtą ir atsipūsti nuo kasdienio gyvenimo tempo, bet ir lavinti pusiausvyrą, nugaros, rankų ir kitus raumenis. Be to, tai puikus būdas praleisti laiką su šeima ir bičiuliais.
 
Sustoja vidury maršruto
Visgi kalbėdamas apie pasirengimą žygiui baidarėmis Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius, treneris Romualdas Petrukanecas pabrėžė, jog jei žmogus penkias savaites sėdi susirietęs prie kompiuterio, o savaitgalį laiką leidžia prie televizoriaus ar pasyviai poilsiauja sode, savaitgalio išvyka ant vandens gali tokia maloni ir nebūti.


„Ne paslaptis, kad daugelis į tokias aktyvias pramogas išsiruošia tiesiai iš biurų. Kiek žinau, mėgėjų maršrutai gali būti net iki 30 kilometrų ilgio. Tad, jei žmogus visiškai nesportuoja, nevaikšto į sporto salę, neturi kito aktyvaus laisvalaikio po darbo, labai realu vidury laukų, miškų tiesiog sustoti ir sakyti: „Viskas, nebegaliu“. Juo labiau kad tikrai esama ir labiau užžėlusių upių, kur reikia intensyviau pairkluoti“, – aiškino buvęs irkluotojas baidarininkas Romualdas Petrukanecas.


Anot pašnekovo, irklavimą baidarėmis iš dalies galima palyginti su bėgimu: nesportavę kokį kilometrą galbūt prabėgtume visi, bet penkis kilometrus, t.y. kai reikėtų bėgti pusę valandos, greičiausiai įveiktume penkis šešis kartus stabtelėję. „Mieste tokiu atveju gali dar mašiną susistabdyti, o miške pagalbos neprisikviesi. Taigi reikėtų labai atsakingai pasižiūrėti, kokiu maršrutu ketinama plaukti ir įvertinti savo galimybes“, – sakė treneris.
 
Išjudinti raumenis
Norint, kad kitą dieną po pasiplaukiojimo baidare neskaudėtų nugaros, nemaustų rankų, pečių, treneris pataria prieš sėdant į baidarę nepamiršti tinkamo apšilimo. „Bent kiek su sportu susiję žmonės prieš plaukdami padarys apšilimą, prajudins nugarą, pamankštins rankas, kojas. Tačiau tiems, kurie į išvyką daugiau leidžiasi kaip į nuotykį, turi būti pravestas instruktažas. Reikia didesnės mankštos išjudinti raumenims, kad jie būtų darbingesni“, – patarė R.Petrukanecas.

Nors ir nerizikinga traumų atžvilgiu fizinio aktyvumo rūšis, irklavimas baidarėmis reikalauja stipria širdies ir kraujotakos sistema pasigirti negalinčiųjų atidumo. „Neįvertinus jėgų ši sistema gali patirti per didelį krūvį. Įsivaizduokite, efektas gali būti panašus, jei staiga nuspręstume nubėgti dešimt kilometrų. Ypač lydint tokiems karštiems orams reikia būti atidiems. Be to, baidarėje sėdint užspaudžiamas pilvas, taip gali sutrikti kraujotaka, kraujas ne taip lengvai pasiekti galūnes. Gali pradėti tirpti rankos, to nepastebėjęs žmogus tiesiog staiga apsvaigti“, – įspėjo specialistas.
 
Išsitiesti valtyje 
Bet kuriuo atveju, anot R.Petrukaneco, rekreacinis dieną trunkantis irklavimas upėmis pasroviui ir sportas – du skirtingi dalykai. „Turistinėms išvykoms skirtos valtys yra plačios, iš jos sunku iškristi, pavargus tiesiog galima atsigulti ir pasiduoti srovės nešimui. Tuo tarpu sportinis inventorius reikalauja daug daugiau pastangų išsilaikyti ant vandens, jos yra kur kas siauresnės. Pavyzdžiui, į užsiėmimus atėjusiam 10–12 m. amžiaus vaikui gali prireikti kokių šešių treniruočių, kol jis išmoks išsėdėti valtyje neiškritęs“, – lygino pašnekovas.

 
Verta žinoti

Plaukiojimas baidarėmis gerina reakciją, padeda sudeginti kalorijų. Specialistai pabrėžia, kad šimtai kalorijų gali sudegti užsiimant malonia laisvalaikio veikla. Daug puikių gamtos vietų galima pamatyti tik judant vandens transporto priemonėmis.
Nors Lietuvos baidarių nuomos centruose dominuoja kokybiškos ir vakarietiškos presuoto polietileno, plastikinės, karkasinės, pripučiamos ar medinės baidarės, atitinkančios Europos Sąjungos reikalavimus, prieš ruošiantis į išvyką baidarėmis patariama pasidomėti, kokio gamintojo baidarės bus suteiktos.


Ką pasiimti iškylai ant vandens
Gelbėjimosi liemenė. Nors daugelis Lietuvos upių nėra itin gilios, tačiau jose taip pat apstu vietų, kuriose tyko pavojai.

 
Hermetinis maišas. Baidarių nuomos centrai hermetinius maišus dažniausiai siūlo už papildomą kainą. Šių maišų tūris matuojamas litrais, o kokio litražo maišo reikės, priklauso tik nuo jūsų asmeninių poreikių. Didžiausias šių maišų privalumas, kad net apvirtus baidarei, daiktai, esantys juose liks sausi.
 
Pirštinės. Intensyviau irkluojant be pirštinių atsiranda nuospaudų tikimybė. Dažniausiai nutrinamos rankų vietos – tarp nykščio ir delno, delno viršuje prie pirštų. Taigi norint išvengti nuospaudų, rekomenduojama mūvėti pirštines, taip pat jautresnes delnų vietas užklijuoti vandeniui atspariais pleistrais. Irklavimui puikiai tinka sportinės pirštinės be pirštų.
 
Batai. Lietuvos upių dugnas dažnai būna dumblėtas, akmenuotas, jame gali būti kriauklių, kitų aštrių daiktų. Dėl šios priežasties irkluoti baidarę basomis nėra gera idėja. Baidarėje netinka atviro tipo avalynė, kaip įsispiriamos šlepetės, nes dėl srovės ar dumblo upės dugne jos gali greitai prasmegti. Geriausiai tinka speciali vandeniui atspari avalynė, patogiausias – guminiu padu, arba uždari sportiniai bateliai.
 
Kepurė. Visiškai nesvarbu, ar saulė spigina, ar slepiasi už debesų, kepurė – vienas svarbiausių atributų leidžiant laiką baidarėje. Vanduo puikiai atspindi saulės spindulius, plaukiant baidare upėje mažiau jaučiamas vėjo poveikis, todėl atsiranda perkaitimo rizika. Kaitrią dieną kepurė apsaugo veidą nuo įdegio, saulės spiginimo ir saulės smūgio.
 
Atsarginių drabužių komplektas. Kadangi Lietuvos orai permainingi, todėl visuomet pravers šiltesni drabužiai, lietpaltis, taip pat atsarginių drabužių komplektas, jei netyčia tektų sušlapti. Sušlapus net ir šilčiausią dieną nuolatinė drėgmė galiausiai pradeda erzinti, todėl sausi drabužiai bus tikras išsigelbėjimas ir komfortas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Vasaros išvykas gadina vabzdžiai

    Dėl klimato pokyčių įsibėgėjanti vasara stebina ne tik nenuspėjamais orais, bet ir neįprastai aktyviais vabzdžiais. „Šių metų pavasaris ir vasara gana drėgni – todėl stebimi gausesni vabzdžių spiečiai ir, žinoma, dažnesni įkandimai. Šiemet kreipiasi daug pacientų – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kuri...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

    Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Legenda apie širdį
    Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

    Naujas numeris