Gyvenimas be mėsos: mada ar nauda sveikatai?

Aigustė Tavoraitė
2015-10-02
Milijonai žmonių žavisi vegetarizmo bei jo atmainų – veganizmo, žaliavalgystės – idėjomis. Kiek tokia mityba išties yra naudinga mūsų organizmui?
Gyvenimas be mėsos: mada ar nauda sveikatai?
Apie vegetarizmą sklando nemažai mitų, kurių pagrįstumą gydytojai profesionalai tikrina remdamiesi moksliniais tyrimais. Iš tikrųjų dietologai nerekomenduoja propaguoti vegetarizmo, ypač kai kalbama apie jautresnes amžiaus grupes, t.y. vaikus, nėščiąsias, vyresnio amžiaus žmones.

Atsako specialistė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja dietologė Rūta Petereit:
 

Rečiau ištinka infarktas
Būti vegetaru iš tikrųjų galima, tačiau visavertė mityba tokiu atveju įmanoma tik labai kruopščiai reguliuojant racioną ir derinant produktus. Vegetarizmą pasirinkę žmonės gali suvalgyti sveikai mitybai būtiną kiekį vaisių ir daržovių, gauna daug skaidulinių medžiagų.
Atsisakę mėsos žmonės turi mažiau problemų dėl antsvorio. Vegetarų kraujospūdis yra mažesnis, juos rečiau ištinka miokardo infarktas. Tam daug įtakos turi ir tai, kad vegetarai mažiau nei mėsavalgiai suvartoja sočiųjų riebalų, kurių gausu gyvulinės kilmės maiste. Tyrimai patvirtino, kad vegetarai mažiau serga ir cukriniu diabetu.
 
Rizikuoja pritrūkti baltymų
Tačiau vegetarų mityba turi ir pavojingų momentų. Skrupulingai derindami riešutus, sėklas, grūdinius produktus, pavyzdžiui, rinkdamiesi duoną su žemės riešutų sviestu arba pupeles derindami su ryžiais, vegetarai gali bandyti kompensuoti mėsos produktų maistines medžiagas. Vis dėlto ilgainiui jie gali pristigti gyvulinės kilmės baltymų, kadangi visiško tam tikrų aminorūgščių atitikmens augaliniame maiste nėra randama.
Vegetarams gali pritrūkti ir tokiame maiste nesančio vitamino B 12. Taip pat – vitamino D, geležies, kalio, cinko, kalcio, nes augalinės kilmės maiste šių elementų yra mažiau ir jie blogiau pasisavinami. Todėl į tai reiktų atkreipti dėmesį ir vartoti maisto papildus.
Gauti visą maistinių medžiagų įvairovę ypač svarbu vaikams, paaugliams, nėščiosioms, maitinančioms ar vaikelį planuojančioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms.

Todėl labai pavojinga, kai jaunos mamos vaikams neduoda jokios mėsos, jokių pieno produktų ir kiaušinių. Taip galima sulaukti nemažų sveikatos problemų, kadangi visaverčiai baltymai augančiam organizmui – būtini!
 
Kokia mitybos taisyklė - auksinė? 
Apie vegetarizmą sklando nemažai mitų, kurių pagrįstumą gydytojai profesionalai tikrina remdamiesi moksliniais tyrimais. Iš tikrųjų dietologai nerekomenduoja propaguoti vegetarizmo, ypač kai kalbama apie minėtas jautresnes amžiaus grupes.
Aukso vidurio taisyklė kloja ir sveikos, subalansuotos mitybos pamatus: visada siūlau saikingai vartoti įvairius, reikalingomis medžiagomis ir vitaminais praturtintus maisto produktus. Geriau rinktis mažiau arba tik tam tikros rūšies mėsą, nei jos visiškai atsisakyti. Galų gale galima pasitarti ir su specialistu, kuris patars, kas jums tinka labiausiai.
 

Tarp kitko
Vegetarizmo šaknys labai senos, tad ir tokio mitybos pasirinkimo motyvai įvairūs: religiniai, kultūriniai ar etiniai įsitikinimai, sveikatos problemos, sekimas mada bei ekonominės priežastys.
Esama skirtingo tipo vegetarų: veganai (nevalgo jokių gyvulinės kilmės produktų), ovo-lakto vegetarai (nevalgo mėsos, žuvies, tačiau vartoja pieno produktus, kiaušinius), lakto vegetarai (valgo pieno produktus, bet ne kiaušinius), ovo vegetarai (valgo kiaušinius, bet ne pieno produktus). Taip pat yra žaliavalgiai, kurie renkasi tik termiškai neapdorotą maistą. Pusiau arba semi vegetarai atsisako tik raudonos mėsos.
Remiantis statistiniais duomenimis, daugelyje Vakarų Europos valstybių apie 20 proc. gyventojų yra vegetarai. Lietuvoje tikslios statistikos nėra, manoma, kad lietuvių vegetarų esama ne daugiau kaip 5 proc. Tokie žmonės pasaulyje iš viso sudaro apie 10 procentų.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    A.Matulo dieta: jau ir pamiršo makaronų skonį

    A.Matulo dieta: jau ir pamiršo makaronų skonį

    „Režimo priverčia laikytis pats gyvenimas“, – sako šešias kadencijas Seime dirbęs buvęs Seimo Svei...
    Dalis gyventojų sulauks išskirtinio pasiūlymo

    Dalis gyventojų sulauks išskirtinio pasiūlymo

    Lietuvoje pradėtas vykdyti tyrimas, kuris leis sužinoti, kokių pavojingų cheminių medžiagų yra žmonių organizmuose. „Tokio t...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Patrauklios pakuotės – spąstai vaikams

    Daugelis patraukliai supakuotų užkandžių yra itin perdirbti ir turi daug nesveikų priedų, skatinančių persivalgymą bei priklausomybę. Tyrimai rodo, kad pakuotės dizainas – ryškios spalvos, animaciniai personažai – stipriai veikia vartotojų, ypač vaikų, elgseną.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Atidaryta išmaniųjų telefonų demencijos klinika

    Intensyvus naršymas internete keičia mūsų smegenis, tvirtina sveikatos ekspertai. Atminties sutrikimai, koncentracijos stoka, nuolatinis stresas – tokius simptomus vis dažniau patiria išmaniuosius telefonus intensyviai naudojantys žmonės. Japonijos gydytojai šią būklę pavadino „išmaniųjų telefo...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kognityvinis disonansas
    Henrikas Vaitiekūnas Kognityvinis disonansas
    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos

    Naujas numeris