Veikia daugybę funkcijų
Tvirtinama, kad dviratis efektyviai padeda visapusiškai stiprinti sveikatą. Važinėjimas juo teigiamai veikia daugybę organizmo funkcijų. Reguliariai minant pedalus gryname ore tvirtėja ne tik raumenys, bet ir imunitetas, lavinama ištvermė.
 
Tuo metu geriau įsisavinamas deguonis, nuraminama nervų sistema. Ši transporto priemonė tinka daug streso patiriantiems žmonėms, ji padeda subalansuoti emocijas.
Dviračių sportą renkasi ir norintieji numesti svorio. Minant pedalus kalorijos efektyviai deginamos, tačiau visas organizmas nėra stipriai apkraunamas. Be to, važiuojant dviračiu labiau tausojami sąnariai, nei bėgant.
 
Lengvo pasivažinėjimo neužteks

Ypač naudingas šis užsiėmimas širdies ir kraujagyslių sistemai stiprinti. Teigiama, jog tai – bene geriausias pasirinkimas turintiesiems padažnėjusį pulsą bei padidėjusį kraujo spaudimą.
 
„Vienas didžiausių pagalbininkų širdžiai pumpuoti veninį kraują yra kojos, o jų raumenys važiuojant dviračiu dirba intensyviausiai. Taigi ši pramoga – puiki kardiotreniruotė“, – sakė sporto medicinos gydytojas Mantas Ambraška.
Tačiau jis pabrėžė, kad lengvas pasivažinėjimas šiuo atveju nebus toks efektyvus.
 
„Psichologiškai atsipalaiduoti yra labai svarbu. Tačiau jei važiuojama tik grožėtis gamta, nereikia tikėtis rimtų rezultatų. Jiems pasiekti reikalingas pakankamai intensyvus krūvis. Daugelis ant dviračio sėdančių žmonių ieško kompromiso – ir naudos, ir malonumo. Aišku, sportuoti turi būti malonu, kitaip sunkiai seksis įgyvendinti tikslus“, – pastebėjo specialistas.
 
Kaip pasirinkti krūvį
M.Ambraška patarė krūvį įvertinti adekvačiai, atsižvelgti į fizinį pasirengimą. Geriausia yra vidutinio intensyvumo, apie pusvalandį trunkanti treniruotė. Tačiau prie fizinio krūvio labiau pratęs žmogus gali sportuoti intensyviau ir dažniau.
 
Savo ruožtu žmogus, dešimt metų dirbęs sėdimą darbą ir gyvenęs pasyviai, turėtų pradėti treniruotis palengva, rekomenduojamą laiką paskirstyti po 10 min.
„Tinkamai reguliuoti krūvį padeda ir specialios skaičiuoklės. Tačiau yra paprastesnis rodiklis: jei tiek važiuojant dviračiu, tiek bėgant be didelių pastangų galima susikalbėti, vadinasi, judėjimo greitis yra normalus, nepersistengiama“, – teigia sporto medicinos gydytojas.
Be to, kaip ir užsiimant bet kuriuo sportu, reikėtų žiūrėti atsakingai: prieš sėdant ant dviračio padaryti apšilimą – specialius, tempimo pratimus.
 
Svarbu sureguliuoti dviratį
Dviratis – gana universali, tiek mažam, tiek suaugusiajam tinkanti priemonė. Tačiau, jeigu važinėjama gana dažnai ir intensyviai, svarbu išsirinkti patogų dviratį bei tinkamai jį sureguliuoti. Dėl netinkamo balnelio ir vairo, tarp pedalų esančio atstumo, gali pradėti kentėti kelių sąnariai.
 
Nugaros skausmų kamuojamiems žmonėms M.Ambraška pataria rinktis kitą fizinio aktyvumo formą arba verčiau pagalvoti ne apie sportinį, bet apie miesto dviratį. Juo važinėjantis nugara išlaikoma tiesesnė, jai tenka mažesnė apkrova.
 
Galima papildomai atlikti ir specialiai nugaros raumenims stiprinti skirtus pratimus. Tačiau jei skausmų priežastys yra rimtesnės, be abejo, pirmiausia jas reikėtų gydyti.
„Bet kokį sportavimo būdą reikėtų rinktis ne tada, kai jau prispaudžia sveikatos bėdos, o siekiant jų išvengti“, – pastebėjo specialistas.

---

 
Verta žinoti
Teigiama, kad fiziniam aktyvumui palaikyti pasirinkus dviratį, infarkto rizika sumažėja 50 proc. Taip pat važiavimas dviračiu mažina kojų venų varikozės riziką.
 
Važiavimas dviračiu gali būti ir trumparegystės profilaktika, mat tuomet žmogus priverstas fokusuoti žvilgsnį į tolį, o tai stiprina akies raumenį.
Važiuodami dviračiu būtinai užsidėkite šalmą, geriausia apranga – „kvėpuojanti“, leidžianti prakaituoti. Pasak gydytojo, įvyniojimai maistine plėvele ar dėvimi orui nelaidūs drabužiai – drastiškos priemonės, kuriomis žmogus save daugiau kankina nei gali gauti realios naudos.