Projektas „Aktyvūs tėvai – sveikesni vaikai“ finansuojamas pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2 programą (nacionalinė periodinė spauda). Paramos dydis – 4 tūkst. eurų. 



Pataria specialistė
Šeimos ir vaikų psichologė Giedrė Gutautė-Klimienė:
 
Neužkrauti kaip pareigos
Sunku vienareikšmiškai pasakyti, kaip tėvams geriausia organizuoti atžalos popamokinę veiklą. Viena aišku – ji vaikui turi teikti malonumo. Kitu atveju būreliai nebeatliks paskirties – taps dar viena ant pečių užkrauta pareiga.
 
Labai gerai, jei vaikas po pamokų būtų užimtas tokia veikla, kuri būtų atsvara mokymosi procesui. Jei vaikas pavargsta nuo protinio darbo mokykloje, būrelis galbūt turėtų būti orientuotas į fizinį judėjimą.
 
Lankydamas būrelį vaikas neturėtų gauti papildomo krūvio. Užsiėmimai kaip tik turėtų padėti atsipalaiduoti, suteikti daugiau jėgų, energijos, o ne išsekinti. Tėvams reikia leisti vaikui užsiimti tuo, kas atžalą išties domina, neversti lankyti būrelio, kuris, jų nuomone, lavina kaip nors ypatingai.
 
Gali būti per daug?
Kiek būrelių gali būti per daug, viskas priklauso nuo vaiko individualumo. Galbūt vienam jau užtenka mokykloje patiriamo krūvio ir jis daugiau nieko aprėpti nebegali. Kitas vaikas puikiai su viskuo susitvarko ir veiklos kaip tik pritrūksta.
 
Visada reikia stebėti vaiką, įvertinti, kaip keičiasi jo nuotaikos, elgesys pradėjus lankyti būrelį. Galbūt suprastėjo mokslai arba atsirado kitų problemų mokykloje? O gal, priešingai, – viskas kaip tik ima pavykti sklandžiau, vaikas geriau susikaupia, nes papildomą energiją „iškrauna“ po pamokų.
 
Pirmieji ženklai, kad vaikui per sunku – ryškūs emocijų pokyčiai, ypač stiprių negatyvų emocijų atsiradimas, suprastėjęs mokymasis. Per didelis krūvis atsiliepia ir fiziškai – vaikas dažniau serga, susilpnėja imuninė sistema.
 
Bando apsaugoti
Daug tėvų užkrauna vaikui ne vieną būrelį, kad tik jis nesėdėtų dykas. Toks požiūris kaip tik klaidingas – vaikui būtina turėti laiko, kada jis galėtų tiesiog žaisti.
 
Taip pat ne vienas galvoja: kuo vaikas lankys daugiau būrelių ir visą laiką bus užimtas, vėliau nenueis blogais keliais. Tokia baimė atveda į kraštutinumą: stengdamiesi atžalos dieną įtalpinti į griežtus rėmus jie tik primeta suaugusiojo dienotvarkę. Tuomet vaikas pradeda jausti spaudimą, įtampą, o tai tikrai nepadeda jam savęs realizuoti.
 
Be to, neretai tėveliai perlenkia lazdą užrašydami vaiką į įvairiausius būrelius tarsi norėdami kompensuoti savo neišpildytas vaikystės svajones. Kita vertus, užversdami vaikus būrelių gausa suaugusieji siekia užniaužti sąžinės graužatį, kad negali skirti daugiau laiko savo atžalai.
 
Ugdyti pareigingumą
Paties vaiko noras išbandyti įvairias veiklas yra normalus ir labai sveikintinas. Juk kaip kitaip jis supras, ar ta veikla jam patinka, ar nori tuo užsiimti. Taigi bandyti yra gerai, bet kartu reikia ir ugdyti vaiko atsakomybę, pareigingumą. Išmokyti suprasti, kad ką nors pradėjus reikia mokėti ir užbaigti.
 
Todėl geriausia yra su vaiku sutarti, kad jei jis išbando kokį būrelį, tą daro tam tikrą laiko tarpą – mėnesį ar du. Kita kartą jau po vieno užsiėmimo atžala gali impulsyviai sureaguoti, sakyti, jog jam nepatinka. Tačiau reikia nepamiršti, kad reikia laiko ir adaptuotis prie aplinkos. Taigi toks sutartas laikas gali padėti vaikui labiau suprasti, kaip jis jaučiasi tame būrelyje bei tuo pačiu moko įsipareigoti ir vykdyti pažadą.

---

 
Verta žinoti
Į papildomus būrelius neverta vesti ikimokyklinio amžiaus vaiko, ypač jei jis lanko darželį – jame vaikas ir taip užimamas įvairaus pobūdžio veikla.

Nuo 3 iki 5 metų yra amžius, kai vaikas daugiausia žaidžia ir kitų specialių papildomų veiklų jam nereikėtų. Būtent per žaidimą jis mokosi bendrauti, socialinių įgūdžių, lavėja jo vaizduotė, smulkiosios ir stambiosios motorikos įgūdžiai, mąstymas, kalba, pasaulio suvokimas.

Padėti suprasti vaiko polinkius ir parinkti tinkamą būrelį gali jo savybės. Tam yra naudojamos ir įvairios metodikos. Pavyzdžiui, paprašoma vaiko apibūdinti idealią dieną. Jo išvardyti dalykai gali parodyti, kokios veiklos vaikui trūksta.