Apie vakarais „šluojamą“ šaldytuvą ir persivalgymo (ne)naudą

Gintarė Kaminskienė
2014-11-10
Persivalgymas vakarais – daugelio intensyviai dirbančių ir mitybos režimo nesilaikančių žmonių problema, lemianti prastą savijautą. Nors kai kurie mokslininkai teigia, kad tai kartais gali būti naudinga.
Apie vakarais „šluojamą“ šaldytuvą ir persivalgymo (ne)naudą
Jei valgome žiūrėdami televizorių, skaitydami ar prie kompiuterio suvalgome žymiai daugiau maisto. Taip pat daugiau, nei mums reikia suvalgome, jei skubame, mažai kramtome.

Nevalia valgyti prie kompiuterio
Dažnai kartojama, jog valgymas prie kompiuterio arba prie televizoriaus verčia žmogų persivalgyti. Tačiau kokie realūs skaičiai?

Didžiosios Britanijos psichologai atliko eksperimentą su dviem žmonių grupėmis. Viena grupė valgė įprastoje aplinkoje, o kita tai darė žaisdama kortomis kompiuteriu. Pastarosios grupės dėmesys buvo išblaškytas, o pasisotinimo jausmas silpnesnis nei pirmosios. Galiausiai kompiuteriu žaidusių žmonių grupė suvalgė dvigubai daugiau nei kitos grupės nariai. Be to, eksperimento pabaigoje jie prisiminė mažiau jiems pateiktų patiekalų. Ankščiau atliktas analogiškas bandymas, kuriame kompiuterio vietoje buvo televizorius. Rezultatai buvo panašūs.
 
„Apskaičiuotas“ persivalgymas naudingas?
Pensilvanijoje atlikti tyrimai su žiurkėmis parodė, kad didelio maisto kiekio suvartojimas per trumpą laiką, gali žmonėms padėti atsikratyti priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų, alkoholio ir narkotikų. Tyrėjų grupė pastebėjo, kad tiek persivalgymui, tiek psichotropinių medžiagų vartojimui būdinga prarandama kontrolė. Žiurkės, kurioms buvo leidžiami narkotikai, skirta įvairi dieta. Vienai grupei duodamas normalus maistas, kitai - riebus, o trečia riebaus maisto gaudavo tik kartą per dieną, o ketvirta grupė gaudavo kenksmingo maisto tris kartus per savaitę. Pastarajai narkotinė priklausomybė sumažėjo. Taigi, mokslininkai padarė išvadą, kad racionalus persivalgymas gali tapti vaistu nuo įvairių priklausomybių. Tuo tarpu nekontroliuojamas piktnaudžiavimas riebalais taip pat padidindavo priklausomybę nuo narkotikų.
 
Komentaras

Studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovė, sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė:

- Persivalgymą gali lemti fiziologinės priežastys. Žmogus gali būti neišsimiegojęs, tuomet antroje dienos pusėje kyla didesnis alkis nei įprastai. Sutrinka sotumo jausmo pojūtis. Daug dirbantys žmonės visą dieną nevalgo arba pavalgo per mažą porciją pietų, panašesnę į užkandį. Tuomet iki vakarienės peralksta. Vakare atsipalaiduoja ir tuomet atsiranda nuslopintas alkio pojūtis, dėl kurio persivalgoma.
Viena persivalgymo priežasčių – netinkamas racionas. Yra tokių produktų, kurie pakankamai kaloringi, tačiau sotumo jausmo nesukelia. Net atvirkščiai, skatina. Pavyzdžiui, taip veikia saldumynai, didelis kiekis kavos, ypač tuščiu skrandžiu. Taip pat baltų miltų gaminiai, šlifuotų ryžių gaminiai, pervirtas augalinis maistas, sultys, gazuoti gėrimai. Dar – kinų patiekalai, kuriuose yra daug krakmolo ir cukraus bei saldūs jogurtai.
Persivalgoma ir dėl laiko maistui neskyrimo. Jei valgome žiūrėdami televizorių, skaitydami ar prie kompiuterio suvalgome žymiai daugiau maisto. Taip pat daugiau, nei mums reikia suvalgome, jei skubame, mažai kramtome.
Emocinės persivalgymo priežastys lemia tai, kad žmogus gali imti per daug valgyti vakare, jei yra pavargęs, nusiminęs. Tačiau viena, kai toks persivalgymas – atsitiktinis, visai kas kitai, kai tai yra reguliaru. Pavyzdžiui, vyksta ištisą savaitę ir ilgiau, persivalgymas sukelia kaltės jausmą, žmogus jaučiasi blogai. Tuomet reikia kreiptis į specialistus. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, ar išsimiegama ir reguliariai valgoma. Jei to nėra, atskirti, ar tai emocinis persivalgymas ar fiziologinis – sudėtinga.
Dar viena persivalgymo priežastis – dietos. Tai susiję tiek su emocijomis tiek fiziologija. Jei per greitai metamas svoris, geros dietos pabaigos tikėtis nereikėtų. Tyrimais įrodyta, kad jei prieš drastišką dietą žmogus pasisotindavo įprastine porcija, po jos – tam pačiam alkio jausmui numalšinti reikės apie trisdešimt procentų daugiau, nes organizmas dėl patirto bado streso „nori“ prisiauginti riebalų. Jei žmogus dažnai laikosi dietos, jam susiformuoja vadinamasis „dietinis mąstymas“. Žmonės mano, kad jiems negalima valgyti tam tikrų maisto produktų ar patiekalų. Tokį mąstymą lydi persivalgymas. Tik laiko klausimas, kiek ilgai žmogus temps save ribodamas. Tad nors kai kuriuose produktuose nėra nieko sveiko, visada sakau, kad jei labai norisi, retkarčiais imkit ir suvalgykit. Tai bus ne dėl fizinės, o dėl emocinės sveikatos. 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Psichologas per ekraną: už ir prieš

      Psichologas per ekraną: už ir prieš

      Šiais laikais žmogus psichologo ar psichoterapeuto paslaugas gali gauti ir neiškėlęs kojos iš namų. Visgi spe...
      Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

      Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

      „Pagaliau nebereikės, negražiai kalbant, virti gydytojui kavos“, – ilgai lauktais pokyčiais džiaugiasi Lietuvos ...

      Budinti vaistinė


      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

      razinka


      Sveika šeima


      Kaniterapija onkologinius pacientus įtraukia į gyvenimą

      „Oksidacinis stresas yra daugelio ligų šaltinis. Jeigu organizmas pasirengia tariamai kovai, jis iškart silpnėja. Visgi nors apie pusę pacientų patiria stresą, šunys yra pajėgūs jį sumažinti“, – sakė kaniterapijos specialistas, knygos „Didysis šuns šeimininko vadovas“ a...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Su kiekvienu laipsniu kyla ir savižudybių skaičius

      JAV psichiatrė dr. Narissa Price perspėja, kad ekstremalaus karščio pavojai kur kas didesni nei vien dehidratacija ar šilumos smūgis. „Jei turite psichikos sveikatos problemų, pavyzdžiui, nuotaikos, nerimo sutrikimų, sergate depresija ar šizofrenija, ekstremalus karštis situaciją gali dar labiau paa&...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Pagalbos mirti dilemos
      Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
      Pažinti sapioseksualą
      Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą

      Naujas numeris