Pataria specialistė
Interjero dizainerė Lina Trakymienė: (www.facebook.com/intointerior)
 
- Moksleivio kambarys dažniausiai yra erdvė, kurioje tenka sutalpinti keletą skirtingų funkcinių zonų, t.y., miegamojo, poilsio, kurioje bus bendraujama su draugais, žaidžiama ir, žinoma, darbo zona, skirta mokymuisi.
 
Planuojant mokyklinuko kambarį labai svarbu skirtingas zonas tinkamai įrengti, kad poilsiui skirta vieta atpalaiduotų, o darbo zona skatintų susikaupimą ir neblaškytų vaiko dėmesio nereikalingais daiktais. Vertėtų apgalvoti, kaip viską sutalpinti, jog kambarys nebūtų perkrautas, būtų pakankamai vietos susidėti asmeninius daiktus, drabužius. Mokyklinio amžiaus vaikams ypač svarbus baldų patogumas: jie turi atitikti ergonominius standartus. Darbo zonoje, kur mokyklinukai praleidžia gana daug laiko, svarbu kėdės aukštis, kokybiškos atramos nugarai bei rankoms, kad palaikytų tinkamą stuburo poziciją, būtų patogu sėdėti, pasiekti rašomąjį stalą.
 
Vaikai greitai auga, o baldus dažnai keisti, deja, ne kiekvienas turi galimybes, todėl renkant baldus vaikų kambariui vertėtų pagalvoti apie baldus „transformerius“, kuriuos galima reguliuoti pagal individualius vaiko poreikius. Be abejonės, svarbu ir baldų kokybė, nevertėtų taupyti ir rinkis baldus pagal kainą, svarbiausia, kad baldai atitiktų keliamus patogumo standartus, būtų pagaminti naudojant saugias sveikatai medžiagas.
 
Apšvietimas namuose yra vienas iš svarbiausių dalykų, mat šviesos paskirtis yra ne tik sudaryti tinkamas darbo sąlygas bet ir suteikti aplinkai tam tikrą emocinį atspalvį, nuotaiką. Žinoma, natūrali dienos šviesa yra pati geriausia, tačiau esant jos trūkumui, galima rinktis iš gausybės dirbtinio apšvietimo alternatyvų. Pasirinkimas yra tikrai labai platus, mes galime rinktis įvairiausio tipo šviestuvus, įvairaus intensyvumo lemputes, netgi pasirinkti skirtingus šviesos atspalvius. Su pastaraisiais patarčiau nepersistengti, geriausia rinktis artimiausius natūralios šviesos atspalvius. Apšvietimo salonų darbuotojai mielai patars ir pakomentuos norimų šviestuvų bei lempučių galimybes, padės išsirinkti tinkamiausią variantą, tad nebijokite pasikonsultuoti ir su specialistais. 
 
Kadangi vaiko kambaryje yra talpinama keletas skirtingų funkcinių zonų, jas apšviesti reikėtų taip pat nevienodai. Rekomenduočiau atsisakyti standartinio „centrinio“ apšvietimo ir pagalvoti apie alternatyvas, taip kambarys ne tik taps jaukesniu, labiau pritaikytu darbui,  bet ir įgaus originalumo.
 
Miegamojo zonai reikalingas lengvas išskaidytos šviesos, neryškus apšvietimas šalia lovytės, kad per ryški šviesa neerzintų besiruošiančio miegoti vaiko. Poilsio zonai pakanka bendro apšvietimo, tačiau gali būti naudojami papildomi, mažiau intensyvūs, įdomesnio dizaino sieniniai šviestuvėliai, kurie kambariui suteiks jaukumo, žaismingumo.
 
Labiausiai apgalvotas ir ryškiausias apšvietimas turėtų būti darbo zonoje. Čia drąsiai galima naudoti kombinuotą apšvietimą, t.y. bendrą kambario apšvietimą (išsklaidytos šviesos šaltinį) derinti su papildoma staline lempute ar reguliuojamu toršeru, kurie skleidžia tiesioginę šviesą nukreiptą būtent į darbo stalą. Jų pagalba galima išvengti nereikalingų šešėlių, prietemos, galima lengvai reguliuoti šviesos kryptį pagal poreikius.
 
Šioje zonoje ypatingai rekomenduojama atkreipti dėmesį į šviesos spalvą, atsisakyti per daug šilto ar šalto atspalvio, bet rinktis baltą, artimą natūraliai dienos šviesai, taip bus mažiausiai apkraunamos vaiko akys dirbant, nekils pavojus akims nusilpti.
 
Kalbant apie vaikų kambario spalvinę gamą, įvairios spalvos skirtingai veikia žmogaus emocijas, nuotaiką, mokymosi ar darbo našumą. Yra moksliškai įrodyta, jog spalvos sukelia tam tikrus nervinius impulsus, į kuriuos organizmas skirtingai reaguoja ir turi tiesioginį poveikį žmogaus savijautai. Nustatyta, kad tam tikros spalvų grupės veikia raminamai, atpalaiduoja, o kitos atvirkščiai – stimuliuoja, aktyvina. Taip pat pastebėta, kad spalvų poveikis skiriasi priklausomai nuo žmogaus amžiaus. Ryškios, aktyvios spalvos vaikus veikia teigiamai, kai tuo tarpu suaugusiems tampa kur kas sudėtingiau būti itin ryškioje aplinkoje, jiems ryškios spalvos kelia įtampą, greitina širdies ritmą.
 
Pastebėta, kad maži vaikai labiausiai mėgsta raudoną spalvą, kiek vyresni geltoną, vyresnių klasių moksleiviams patinka žalsvi ir mėlyni atspalviai. Tačiau renkant spalvas vaikų kambariui derėtų atsižvelgti ir į vaiko asmenybę, jeigu vaikas yra uždaras, ramus, jam trūksta noro veikti, rekomenduojama rinktis labiau stimuliuojančias, aktyvinančias spalvas, o aktyviems, judriems vaikams, kuriems sunkiau sekasi susikaupti, reikėtų parinkti ramesnius atspalvius, skatinančius susikaupimą.