Vienuolika metų – normalu
 

Gydytoja akušerė ginekologė Antonina Markauskienė teigia, kad mėnesinės Lietuvoje mergaitėms vidutiniškai prasideda tarp vienuolikos su puse – dvylikos su puse metų. „Tačiau fiziologiškai ta riba gali svyruoti nuo dešimties iki šešiolikos“, - teigia „Hila“ medicinos diagnostikos ir gydymo centre dirbanti A. Markauskienė.

 
Ji teigia, kad mėnesinių pradžiai įtakos gali turėti genetinis polinkis, mergaitės užimtumas, jos apkrovimas įvairiais būreliais, sportine veikla.
 
Beje, mokslinėje literatūroje nurodoma, kad brendimo pradžiai įtakos turi mitybos ir metaboliniai veiksniai. Kitaip tariant, su brendimu susijęs ir kūno riebalų kiekis bei nutukimas.
 
Pavyzdžiui, mergaitės, kurių kūno masės indeksas didesnis, pradeda bręsti anksčiau nei tos, kurių kūno masės indeksas normalus.
 
Kada vėluoja?
 
Gydytoja teigia, kad iki trylikos metų mergaitei jau turėtų pasireikšti lytinio brendimo ženklai. „Jei iki tada neatsirado jokių lytinio brendimo požymių, reikia kreiptis pas ginekologą ir pasitarti“, - siūlė A.Markauskienė.
 
Pas ginekologą reikia apsilankyti ir tokiais atvejais, jei iki penkiolikos nepradedama sirgti mėnesinėmis ir nėra lytinio brendimo ženklų, taip pat jei dažnai kartojasi šlapimo takų infekcijos arba vargina nemalonios išskyros, jei išsivysto mažakraujystė.
 
Vėluojančiu lytiniu brendimu laikoma, kad jei šešiolikos metų vis dar nėra mėnesinių, nors krūtys ir auga, o priešlaikiniu, kai lytiniai požymiai pradeda atsirasti dar nesulaukus aštuntojo gimtadienio.
 
Ankstesnė menopauzė
 
„Mergaitės paprastai labai natūraliai priima brendimą, jos žino, kad užaugs ir bus kaip mama ar kitos suaugusios moterys. Visgi labai svarbu šilti santykiai su dukra, ugdyti supratimą apie savo paskirtį, kad mergaitė turi ne vien gerai mokytis, įgyti specialybę, bet ir tapti motina“, - kalbėjo A.Markauskienė.
 
Amžius, kada moteris susilaukia pirmojo vaikelio, nukeliamas vis vėliau. Tačiau merginoms dėl jų planų ir noro natūraliai susilaukti vaikų, pakankamai svarbu žinoti apie ankstyvų mėnesinių ryšį su vaisingu periodu. Taip jau yra, kad ankstesnės mėnesinės įspėja ir apie galimai ankstesnę menopauzę, tai yra anksčiau pasibaigsiantį vaisingą laiką.
 
Profesorė, akušerė ginekologė Diana Ramašauskaitė teigia, kad menopauzės laiką galima spėti pagal genetinius faktorius ir pirmųjų mėnesinių pradžią. „Jei jos prasidėjo anksčiau, tikėtina, kad ir menopauzė bus ankstesnė. Nes kiekviena moteris turi tam tikrą folikulų rezervą, kuris gyvenimo eigoje po truputį mažėja“, - konstatavo D. Ramašauskaitė.
 
Iššūkis – skausmas
 
Visoms paauglėms mėnesinės iššūkiu tampa tada, kai jos skausmingos.
Gydytoja akušerė ginekologė, dr. Švitrigailė Grincevičienė atkreipia dėmesį, kad skausmai būna skirtingo lygio.
 
„Vienoms gali išvis neskaudėti, o kitas mėnesinių metu kamuoti dideli pilvo skausmai, pykinimas, viduriavimas, galvos svaigimas“, - teigė dr. Š. Grincevičienė.
 
Ji nurodė, kad prieš keletą metų mokslininkų grupė atliko sisteminę apžvalgą ir metaanalizę su 21,5 tūkst. moterų, kuri parodė, kad skausmingų mėnesinių paplitimas tarp jaunų moterų yra didelis ir nesusijęs su jų šalies ekonomine padėtimi. „Pasekmės yra tokios, kad daug merginų dėl to reguliariai praleidžia pamokas ar paskaitas universitete, jų mokymosi rezultatai pablogėja“, - teigė dr. Š.Grincevičienė.
 
Ji pastebi, kad mokslo tyrimai taip pat rodo, kad paauglėms, kurios sportuoja, patiria mažiau streso, pakankamai miega, pilnavertiškai maitinasi, mėnesinių skausmai būna rečiau, nei toms, kurios patiria didelį stresą, skurdžiai maitinasi, yra nejudrios.
 
Kaip padėti?
 
Natūralu, kad pirmiausiai reikėtų pagalvoti apie gyvenimo būdo pokyčius. „Tačiau ne visoms sveikesnė gyvensena padeda“, - pabrėžia dr. Š.Grincevičienė.
 
„Kartais vertiname vitaminų pusiausviros sutrikimus, bet ir tai ne visada padeda. Kitoms gerai suveikia ramybė, šiluma. Mokslininkų atlikti tyrimai nustatė, kad tiek mankšta, tiek šiluma yra galimos analgetikų alternatyvos. Vis tik kai kurioms pagerėja tik suvartojus nuskausminamųjų vaistų“, - vardijo akušerė ginekologė rekomenduodama ir taikyti tas priemones, kurios veiksmingos, padeda pasiekti pagerėjimą.
 
Kaip teisingai vartoti nuskausminamuosius? „Nuskausminamuosius geriausia suvartoti prieš skausmui prasidedant, o ne jam įsibėgėjus. Todėl toms, kurios pasireiškia skausmingos mėnesinės, rekomenduojama suvartoti tabletę vos pajutus maudimą. Žinoma, pasitarus su mama, po valgio, išgėrus pilną stiklinę vandens“, - patarė gydytoja.
 
Ji atkreipia dėmesį, kad kartais ir ši priemonė gali nepadėti – kai kurios griebiasi ir antros, trečios tabletės. „Tokiu atveju jau reikėtų kreiptis į ginekologą“, - įspėjo dr. Š.Grincevičienė.
 
Geležies trūkumas
 
Dr. Š.Grincevičienė teigia, kad tiesiogiai su skausmu geležies trūkumas organizme nesisieja. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad reikėtų nežiūrėti pro pirštus į pakankamą šio mineralo kiekį organizme sergančioms mėnesinėmis mergaitėms.
 
Dėl to reikėtų kreiptis į ginekologą arba šeimos gydytoją, kuris paskirs reikalingus tyrimus ir paaiškins, ką daryti toliau.
„Jei mergaitė gausiai kraujuoja per mėnesines, sportuojant pasiekia prastesnių rezultatų, blogai miega, pradeda  blogiau sektis mokslai, slenka plaukai, reikia susimąstyti apie geležies trūkumą“, - patarė dr. Š. Grincevičienė.
 
Pvz., jau daugiau nei prieš dvidešimt metų Pietų Tailande tyrinėtos kelių šimtų vaikų hemoglobino ir feritino kiekio kraujyje sąsajos su mokymosi rezultatais. Pastebėta, kad kognityvinės funkcijos sustiprėjo padidėjus hemoglobino koncentracijai vaikams, turintiems geležies trūkumą, tačiau nepasikeitė hemoglobino koncentracijai vaikams, kurių feritino kiekis serume normalus.
 
Ne visos priemonės tinka
 
Dar vienas klausimas – kokias higienos priemones naudoti paauglėms? Kai kurios apie šį klausimą net nesusimąsto, nes naudoja įvairias – tiek intravaginalines (pvz., tamponus), tiek išorines – įklotus.
 
Visgi dr. Š.Grincevičienė paauglėms labiau rekomenduoja naudoti įklotus.
Šiek tiek kita tema, tačiau ką daryti, jei mergina pradeda jausti diskomfortą lytinių organų srityje? Ginekologė teigia, kad atsiradus nemaloniems simptomams geriausia kreiptis į ginekologą. „Jis atliks tyrimus, kurie padės nustatyti, kas sukėlė problemą ir parinks veiksmingą gydymą“, - paaiškino ji.
 
Apsauga
 
Mergaitė tikrai nekurs šeimos būdama mokyklos suole, tačiau bręstantis organizmas gyvena pagal savo laikrodį, todėl neretai pasineriama į ankstyvus lytinius santykius. Vien dėl to reikėtų pasirūpinti, kad mergaitės būtų informuotos apie kontracepcijos priemones.
 
A.Markauskienė pabrėžia, kad su mergaitėmis turi būti aptartos ankstyvų lytinių santykių rizikos – neplanuotas nėštumas, lytiniu keliu plintančios ligos. „Deja, dėl ankstyvų lytinių santykių labiausiai nukenčia būtent mergaitės visomis prasmėmis“, - pabrėžė gydytoja.
Ji teigia, kad prasidėjus paauglystei yra naudingas skiepas nuo raudonukės. „Šis skiepas ateityje, kai mergaitė bus nėščia, padės apsaugoti vaisių nuo apsigimimų, galinčių atsirasti dėl šios ligos“, - kalbėjo A.Markauskienė.
 
Tęsiant vakcinų temą ji ragino nepamiršti ir skiepo nuo žmogaus papilomos viruso.
Kaip žinoma, jis apsaugo nuo šio viruso sukeliamo ir šiuo metu vis dar sunkiai pasiduodančio gydymui gimdos kaklelio vėžio. Prieš jį, aptiktą vėlesnėse stadijose, medicina praktiškai bejėgė.



Projektas „Pakalbėkim apie Tai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 15 tūkst. eurų


Partneriai: