- Profesore, kokią įtaką paauglių apsisprendimui anksčiau pradėti lytinį gyvenimą daro šiandienė mediją?
- Nepaprastai svarbu, koks yra to paauglio pasirengimas ir žinios. Nuo to priklauso, kaip jis priima tai, ką mato įvairiose medijose. Jeigu gauna pakankamai žinių namuose ar mokykloje, yra viena. Tačiau jeigu jis yra baltas labas – ką mato, tą ir priima... Akivaizdu, kad Lietuvoje dar turime kur dirbti šiuo klausimu. Tiek informavimo apie šeimos planavimą, tiek seksualumą klausimais. Apie tai šnekama jau daugybę metų. Maždaug prieš dešimtmetį buvo atliktas kolegų tyrimas, kurio metu apklausti sutikusių dalyvauti mokyklų vyriausių klasių mokiniai. Jis parodė, jog apytiksliai trečdalis respondentų yra seksualiai aktyvūs. Kitas panašus tyrimas nurodo, jog didžiąją dalį informacijos šie jauni žmonės dažniausiai gauna iš interneto. Paklausti, iš kur jie norėtų gauti tokio pobūdžio informaciją, daugelis atsakė, jog pageidautų apie tai būti šviečiami mokykloje, naudojant specialistų parengtą medžiagą.
 
- Kokios negatyvios pasekmės gali laukti tų neinformuotų paauglių, kurie užsiima tokia „savišvieta“?
- Na, pasekmės nebūtinai bus neigiamos. Visgi internete ar kitokiais kanalais galima gauti tiek teisingos, teik klaidinamos informacijos. Tačiau tuo atveju, jei apie seksą jaunas žmogus išmoksta besilankydamas erotikos ir pornografijos svetainėse, tai gali suformuoti iškreiptą požiūrį į santykius tarp dviejų žmonių. Ir tai gali turėti išties skausmingų padarinių to žmogaus ateityje. Žmogus, apginkluotas žiniomis ir kritiniu mąstymu, tokią medžiagą matys vienaip, o neapšviestas – kitaip.
 
- Kaip manote, filmų, reklamos ir kitokio pobūdžio medija medžiagos turėtų jausti šiokią tokią atsakomybę už tai, kokią žinutę siunčia jaunajai kartai?
- Manau, kad tikrai taip. Šių kūrėjų rankose yra didžiulę galią turintis instrumentas. Televizija ir kino pramonė turi didžiulę įtaką mūsų gyvenimams, pasaulėžiūrai. Lygiai kaip kadaise buvo madinga subtiliai pareklamuoti filmuose cigaretes, aktoriams ją prisidegant kokiame nors restorane – taip pat galima, netiesiogiai, neįkyriai, diegti supratimą apie tą pačią kontracepciją bei saugų seksą. Dirbantys šioje srityje žmonės tikrai išmano, kaip nepastebimai perteikti reikalingą žinutę. Tokių pavyzdžių tikrai yra. Tarkim „Netflix“ yra rodomas serialas „Sex education“, kuris tam ir sukurtas.
 
- Kiek konservatyvesnė visuomenės dalis mano, jog lytinis švietimas yra žalingas vaikams ir paaugliams bei gali net skatinti anksčiau pradėti lytinį gyvenimą. Ką manote apie tokius teiginius?
- Žinote, pasakysiu paprastai. Manau, kad žinios negali būti žalingos. Tikiu, kad žinojimas tave apsaugo nuo nereikalingų veiksmų. Ypač žinant, jog praktiškai kas penktas paauglys iki penkiolikos metų šiandien jau yra seksualiai aktyvus, pasakyti, jog lytinis švietimas gali padaryti įtakos ankstesniam jų apsisprendimui pradėti lyginį gyvenimą, yra... Na... Aš nesu mačiusi tai įrodančių tyrimų. Jei visgi žmogus, nepriklausomai nuo jo amžiaus, nutaria pradėti lytinį gyvenimą – jis turi žinoti, kaip tai padaryti saugiai.
 
- Kaip manote, kieno vaidmuo jauno žmogaus seksualiniame švietime yra svarbesnis, šeimos ar švietimo įstaigų? Juk tėvai kaip ir jau anksčiau minėti įvairūs interneto portalai taip pat gali perteikti tiek teisingą, tiek klaidingą informaciją.
- Sudėtinga pasverti. Kiekviena šeima yra individuali. Kai kurie tėvai moka tai daryti ir turi gilų pasitikėjimą bei ryšį su atžalomis. Kai kurie negali net tarpusavy pasikalbėti apie seksą neraudonuodami. Kažkur jaunas žmogus turi gauti tos informacijos. Kaip jau minėjau, atlikti tyrimai parodo, jog jaunimas nori gauti šią informaciją iš profesionalų. Iš gydytojų ar mokytojų. Tiesa, šiandien dar toli gražu ne visi mokytojai gali kalbėti šia tema. Švietimas reikalingas ne tik mokiniams -būtina paruošti ir mokytojus.
 
Projektas „Pakalbėkim apie TAI“ (3500 Eur)                       

Partneriai: