Nėra kam dirbti
 
Šalies ligoninės patiria skubios pagalbos gydytojų badą – Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras konstatuoja, kad jų trūksta visoje Lietuvoje. „Dabar šiais specialistais gal kažkiek aprūpintos didžiosios Kauno, Vilniaus klinikos ir universitetinės ligoninės, tačiau regionuose jų tikrai trūksta“, – patvirtino jis.
 
Jis teigia, kad kur nėra visą parą veikiančio skubios pagalbos skyriaus, pavyzdžiui, Joniškyje, užtikrinti skubią pagalbą vietoje yra sudėtinga. Pacientai vežami į centrą, pavyzdžiui, į Šiaulius.
 
Dirba tik baigę studijas
 

„Žiauriai sudėtingas skubios pagalbos skyrius, – konstatuoja Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Skubios pagalbos skyriui vadovaujantis skubios pagalbos gydytojas Karolis Kilčauskas. – Tai visos neatidėliotinos pagalbos reikalaujančios būklės, kur reikia greitai susiorientuoti, kas yra pacientui, kaip jam padėti... Čia būtinas ypatingas pasiruošimas ne tik medicinos srityje, bet ir psichologinis atsparumas, psichologijos žinios ir panašiai.

 
Nors skubios pagalbos gydytojai gyvybiškai svarbūs, jie turi plačias kompetencijas ir gali užtikrinti reikiamą pagalbą pacientams, šiuo metu vietoj jų daug kur dirba specialistai be jokios klinikinės praktikos – ką tik bazines šešerių metų studijas pabaigę medicinos gydytojai.“
 
Reikia plano
 
„Turime unikalią situaciją, kad specialistų poreikio trūkumas dešimtmečiais dangstomas medicinos gydytojais. Jiems suteikiama teisė dirbti skubios pagalbos skyriuose po savo štampu ir parašu. Taip atsitinka, kai nėra kūno, kurį būtų galima pasodinti tarp kompiuterio ir kėdės atlošo“, – sako Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Skubios pagalbos skyriui vadovaujantis skubios pagalbos gydytojas Karolis Kilčauskas.
 
„Pacientas gali pagalvoti – kas manimi rūpinasi? Būtent, tai labai geras klausimas, norisi, kad jį išgirstų politikai, kurie dėlioja studijų vietų planus“, – pabrėžia pašnekovas.
 
„Mes sąmoningai turime žinoti apie šią situaciją ir planą, kaip iš jos išeiti. Nebent pacientus – Lietuvos žmones tenkina ši situacija“, – pats tuo abejodamas „Lietuvos sveikatai“ sakė K.Kilčauskas.
 
Padidino 6 vietomis
 
Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė tvirtina, kad Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas „išlaiko aukštą valstybės finansuojamų vietų skaičių skubiosios medicinos rezidentūros programai“. „Praėjusiais metais buvo siūlyta priimti 18 asmenų, šiais metais užsakyta priimti 24 asmenis“, – teigė ji.
 
Specialistė pažymi, kad žmogiškųjų išteklių pritraukimas į sveikatos priežiūros sistemą įvardijamas kaip vienas pagrindinių šios Vyriausybės programos prioritetų, kas atsispindi ir jos įgyvendinimo plane. „Šiam tikslui įgyvendinti numatytos kompleksinės priemonės (...) ypatingą dėmesį skiriant specialistų parengimui, finansavimui, darbo sąlygų gerinimui, kompetencijų tobulinimui“, – teigia D.Smaliukaitė.
 
Kuo be programinių pažadų ir šešiomis vietomis padidintų valstybės finansuojamų vietų skaičių prie šios problemos sprendimo dar prisidės ministerija? D.Smaliukaitė mini ir prieš keletą metų inicijuotus medikų pritraukimo projektus, kur savivaldybės kartu su sveikatos priežiūros įstaigomis suplanavo priemonių už 17 mln. eurų ES lėšų. Ji pažymi, kad įstaigos „turėjo galimybę“ suplanuoti priemones ir dėl skubios pagalbos gydytojų, pvz., studijų kainos finansavimo ir darbo užmokesčio priedo rezidentams.
 
Gelbsti intensyvi terapija
 
K.Štaras teigia, kad kol kas skubios pagalbos gydytojų trūkumą padengia intensyvios terapijos-reanimacijos skyriai. „Juose stabilizuojama pacientų būklė. Mano žiniomis, dar daugelyje ligoninių šie skyriai yra išlikę. Tad jei priėmime budi medicinos praktikos gydytojas, o atsiranda sunkus atvejis, pavojus žmogaus gyvybei, be abejo, jis iškart papuola į reanimacijos intensyvios terapijos skyrių, kuriame įsijungia reanimatologai, anesteziologai ir suteikiama pagalba. O paskui jau sprendžiamas klausimas dėl pacientų pervežimo į specializuotus regioninius skyrius, klasterines ligonines“, – kalbėjo K.Štaras.
 
Jis pridūrė, kad intensyvios terapijos reanimacijos skyriai budėjimo metu užtikrina svarbias paslaugas ir slaugos, paliatyviosios pagalbos, vidaus ligų skyriuose.
 
Likimas neaiškus
 
Skubios pagalbos skyrius dengiančios reanimacijos ir intensyvios terapijos likimas taip pat ne galutinai apibrėžtas. Norintys teikti šias paslaugas privalėjo atitikti naujus aukštesnius reikalavimus ir įgyti licencijas, dėl ko kilo sunkumų tiek mažesnėms, tiek didelėms įstaigoms. Kaip žinoma, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sustabdė šių reikalavimų įsigaliojimą iki metų pabaigos.
 
K.Štaras dalijasi paskutinėmis naujienomis, kad balandžio 18 dieną vykusio Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos susirinkimo metu viceministrė Nerija Stasiulienė patvirtino, jog reikalavimai ne tik nukeliami, bet ir bus peržiūrimi.
 
„Viceministrė oficialiai patikino, kad bus peržiūrimi žmogiškųjų išteklių, infrastruktūros, tai yra medicininės įrangos, plotų, lovų skaičiaus, budinčio personalo kiekių reikalavimai. Tokį lūkestį šiandien turime, o kaip bus realiai – matysime“, – sakė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas.
 
Apsiriboja ambulatorine pagalba
 
Grįžtant prie skubios pagalbos, K.Štaras pastebi, kad trūkstant specialistų, šie skyriai teikia daugiau ambulatorinę skubią pagalbą.
 
Jam antrina ir K.Kilčauskas: „Neretai žmonės į priėmimo skyrių ir atvyksta ne gyvybiškai svarbios pagalbos, o dėl eilinių negalavimų, specialisto, kuris pakviečiamas iš kitų skyrių konsultacijos. Bet kai turime tokias kompetencijas, tai gal tas paciento lūkestis ir adekvatus... Nors šiaip jau ligoninės skubios pagalbos skyrius – ne poliklinika.“
 
K.Kilčauskas teigia, kad atsakomybę patikėti nepakankamos kompetencijos specialistui visgi rizikinga. „Jei pasitaiko iš tiesų rimtas atvejis, net pakviesti specialistą iš kito skyriaus reikia sugebėti. Žinoti, ko iš tiesų reikia. Nes žmonės atvyksta be tyrimų, dėl staigių skundų, kartais su ilgomis ligos istorijomis, todėl ta diferencinė diagnostika reikalauja nemažų kompetencijų“, – kalbėjo jis.
 
Savivaldybėse poreikis skiriasi
 
Skubios pagalbos gydytojus traukia dirbti miestuose dėl didelėse ligoninėse esančio veiksmo, atvejų įvairovės. Tačiau K.Štaras pabrėžia, kad dirbant regionuose reikia itin aukšto profesionalumo. „Kai dirbi regione ir vienas teiki tą pagalbą, tenka ypač didelė atsakomybė pačiam priimti greitus ir adekvačius sprendimus. Didelėse ligoninėse trūkstant kompetencijos šalia yra kolegos, su kuriais galima konsultuotis“, – pabrėžė K.Štaras.
 
Tai, kad regionuose mažėja gyventojų nereiškia, kad šios paslaugos ten nereikia. K.Štaras teigia, kad realus poreikis priklauso nuo savivaldybės dydžio. „Vienoje gyvena dvidešimt, kitoje – keturiasdešimt tūkstančių žmonių. Svarbų vaidmenį vaidina ir atokumas. Pavyzdžiui, Rokiškio savivaldybė yra nutolusi nuo pagrindinių regioninių centrų, todėl akivaizdu, kad ten turi būti galimybės pagalbą teikti vietoje. Tai tiesiog pavyzdys, kad reikia situaciją vertinti individualiai, vertinant lokaciją, žmonių skaičių“, – užbaigė K.Štaras.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!