Gerinti vaistų prieinamumą
 
Komiteto posėdžio dalyviams Valstybės kontrolės audito grupės „Vaistų prieinamumas gyventojams“ vadovė pristatė atlikto audito, kuris buvo atliktas 2023 metų gruodžio 1 dieną, ataskaitą.  
 
„Audito metu vertinome vaistų prieinamumą gyventojams: ar kompensavimo sistema užtikrina, kad reikiami vaistai būtų prieinami. Nustatėme, kad kompensavimo sistema ir sąlygos pacientams laiku įsigyti reikalingų vaistų turėtų būti gerinamos. Tai ypač svarbu, nes apie 43 procentus Lietuvos gyventojų vartoja kompensuojamuosius vaistus. Tai 1,2 milijono gyventojų. Kasmet tas skaičius didėja“, – komentavo K.Česaitienė.    
 
Audito grupės vadovė įvardino tris esmines vaistų prieinamumo problemas. „Pirmiausia, užtrunka vaistų patekimas į kompensavimo sistemą. Antra, reikėtų tobulinti kainyno administravimą. Ir galiausiai trečia, reikėtų veiksmingesnių priemonių dėl racionalaus vaistų vartojimo skatinimo bei fizinio vaistų prieinamumo gerinimo“, – pažymėjo auditorė.  
 
Valstybės kontrolės auditas parodė, kad daliai pacientų teko ilgai laukti reikiamų vaistų kompensavimo, mat vėlavo net apie 92 proc. sprendimų dėl jų patekimo (įrašymo arba neįrašymo) į Kompensuojamų vaistų sąrašą. Daliai žmonių reikiamų vaistų reikėjo laukti iki dvejų metų. Problemos priežastis – Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) žmogiškųjų išteklių stygius dėl nepakankamo finansavimo.     
 
K.Česaitienė pažymėjo, kad vaistas, kurį nuspręsta kompensuoti, Rezerviniame vaistų sąraše neturi būti ilgiau negu pusmetį. „Audituojamu laikotarpiu (2020-2022 metai – red.past) buvo vaistų, kurie sąraše išbuvo ilgiau negu šešis mėnesius. Užtruko ir apie metus. Pagrindinė priežastis – numatomas poreikis tokių vaistų kompensavimui yra daug didesnis, skiriamos lėšos daug mažesnės“, – komentavo audito grupės vadovė. Valstybės kontrolė rekomenduoja SAM patikslinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) poreikio apskaičiavimo metodiką. Ir įtraukti reikalavimą nurodyti vaistų kompensavimui reikalingų lėšų poreikį.
 
Audito metu paaiškėjo, kad nors kompensuojama vis daugiau labai retoms ligoms gydyti skirtų vaistų, tačiau taip pat priimama nemažai sprendimų jų nekompensuoti. „Dvidešimt antrais metais buvo priimta 60 neigiamų sprendimų. Tai yra neskirti pinigų labai retų ligoms gydyti. 43 procentai (šių sprendimų – red. past) buvo būtent dėl lėšų trūkumo“, – komentavo „Vaistų prieinamumas gyventojams“ grupės vadovė.  
 
Finansavimas (ne)pakankamas?
 
Posėdžio metu Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė pabrėžė, kad kompensuojamiesiems vaistams skiriamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų dalis neatliepia realaus jų poreikio. Vadovė prašė valstybės institucijų atstovų pradėti planuoti realius poreikius atliepiantį biudžetą.    
 

„Pasigendame ilgalaikio planavimo. Ir PSDF biudžeto planavimo procese – vaistų politikos gairių užtikrinimo. Kur yra aiškiai pasakyta, kad didėjant PSDF biudžetui, skiriamų lėšų vaistams dalis turi didėti proporcingai. Tačiau teikiant biudžetą visada vienoje eilutėje pateikiami du skaičiai: ir vaistams, ir medicinos pagalbos priemonėms skiriamų lėšų dalis. Labai norėtume paprašyti, kad būtų skaičiuojama ir pateikiama skaidriai – būtent, kiek lėšų pateikiama vaistams“, – pastebėjo POLA direktorė Neringa Čiakienė.

 
Kraujo vėžio pacientų organizacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė teigė, kad Valstybės kontrolės audito rezultatai dar kartą parodė apverktiną situaciją. Ji sako, kad pacientai reikiamo gydymo sulaukia kartais tik po daugelio metų. Mat kompensuojamiesiems vaistams skirtų lėšų nepakanka.
 
„Sveikatos apsaugos ministerijai tikrai trūksta lyderystės ir susikalbėjimo. Prieš dvejus metus buvo parlamentinė kontrolė, kuomet irgi svarstėme inovatyvių vaistų prieinamumą, rodėme skaičius. Valstybės kontrolė tik dar kartą patvirtino, kad situacija yra bloga“, – posėdyje komentavo I.Drėgvienė.
 
Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas patikino, kad šiais metais vaistams skiriamos lėšos padidėjo ženkliai daugiau negu augo PSDF biudžetas. Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoja Neringa Norkūnaitė Sasnauskienė akcentavo, kad kompensuojamiems vaistams skiriamas finansavimas sparčiai augo: nuo 2018-ųjų metų iki dabar biudžeto lėšų dalis jiems padvigubėjo.
 
„Lėšos labai retoms ligoms gydyti yra ne padvigubėjusios, bet išaugusios penkis kartus: nuo 5,5 milijono eurų iki šiai dienai – 27 milijonų eurų. Tai yra nepaprastai daug. Ir nežinau, kuriose dar srityse matome tokį lėšų augimą“, – posėdyje komentavo VLK direktoriaus pavaduotoja. Ji pabrėžė, kad VLK jau įgyvendino Valstybės kontrolės rekomendaciją ir pakeitė vaistų poreikio skaičiavimo metodiką. Taip pat atkreipė dėmesį, kad sparčiai vykdomos ir kitos vaistų politikos gairės.
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pastebėjo, jog vaistų prieinamumo problemų yra tikrai daug. Visgi, pirmininkas nesutiko su išsakyta pozicija, kad dabartinė situacija – apverktina. Vaistų prieinamumo gyventojams problemos bus ir toliau svarstomos šioje pavasario sesijoje.
 
Lėšų ieško savarankiškai

POLA direktorė teigia, kad dėl prasto kompensuojamųjų vaistų prieinamumo nukenčia vėžiu sergantys žmonės. „Pacientai patys apmoka brangius genetinius tyrimus, kurie kainuoja tūkstantį ar du tūkstančius eurų. Tyrimai parodo, kad yra vaistas, kuris tikrai turėtų teigiamą poveikį. Tačiau jis nėra kompensuojamas – per mėnesį kainuoja 8-9 tūkstančius eurų“, – problemą savaitraščiui įvardino N.Čiakienė ir pridūrė, kad dėl infliacijos ėmė brangti vaistai, o jų prieinamumas dar labiau suprastėjo po pandemijos.
 
„Tam tikras proveržis buvo 2019-2020 metais. Daugiau vaistų buvo įrašomi į Kompensuojamųjų vaistų kainyną. Tačiau po kovido situacija ėmė blogėti. Ir gerėjimo prošvaisčių nėra. Diskutuodami su valstybės institucijomis tuos pačius dalykus matome tarsi per skirtingus akinius“, – teigė N.Čiakienė. Ji mano, kad ateinančiais metais kompensuojamiems vaistams skiriamų lėšų dalis turėtų augti 30 procentų, o per būsimus trejus metus – išaugti dvigubai.  
 
POLA stengiasi padėti pacientams atrasti priemones kaip patiems pasirūpinti medikamentiniu gydymu. „Dalis žmonių imasi aktyvių veiksmų. Įsisteigia fondą, renkasi paramą, kreipiasi tiesiai į gamintojus, kartais pasinaudoja Vilties programomis. Kiti ieško mokslinių tyrimų, per kuriuos galėtų anksčiau gauti vaistą“, – komentuoja direktorė.
 
N.Čiakienė pastebi, kad reikiamas medikamentinis gydymas gali suteikti galimybę patirti daug kokybiško gyvenimo laiko. Nereikėtų tarsi nurašyti onkologinių pacientų. „Dažnai pasakoma: na, žmogus vis tiek nepasveiks. Laimėsite jam keletą mėnesių ar metų. Tačiau turime pavyzdžių, kai moteris ėmėsi aktyvių veiksmų ir vietoj žadėtų kelių mėnesių inovatyvaus gydymo pagalba papildomai išgyveno šešerius metus. Jos gyvenime tie šešeri metai buvo esminiai. Ji užaugino dukrą, kuri tapo pilnametė ir baigė mokyklą“, – sako POLA direktorė. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!