Darbuotojų net penki lygiai

„Vaistininkas Anglijoje atsakingas absoliučiai už viską, kas vyksta vaistinėje, kol jis yra jos patalpose“, – pasakoja 15 metų vaistininkės darbo stažą Anglijoje turinti Laima Kairienė. Tik įžengus pro duris jis pasižymi registracijos žurnale: laiką (iki minučių), savo vardą, pavardę registracijos numerį, pasirašo. Nuo tada vaistinė tampa legaliai dirbanti ir galima įleisti klientus. Beje, šie duomenys iškabinami klientams gerai matomoje vietoje, kad, įvykus incidentui, jie galėtų iškart juos išsisaugoti ir siųsti skundą.

 
„Pas mus yra visai kitaip nei Lietuvoje. Darbuotojų ne du lygiai – vaistininkas ir vaistininko padėjėjas, o net, sakyčiau, penki: vaistininkas, farmakotechnikas-tikslumo tikrintojas (tik didelėse vaistinėse), farmakotechnikas, dispenseris (farmakotechniko padėjėjas) ir žmogus, kuris stovi už prekystalio ir pardavinėja nereceptinius vaistus ir sveikatos priežiūros priemones“, – vardijo pašnekovė. Kokios vaistininko pareigos? Jis tikrina receptus, specialiai įrengtuose kambariuose veda metinius pokalbius su pacientais apie jų vartojamus vaistus, šalutinius poveikius, lūkesčius ir pan. Jei išrašomi nauji vaistai, vaistininkas paskambina įvertinti, ar nekyla problemų juos vartojant. Įtarus, kad pasireiškė šalutinis poveikis, žmogus taip pat skambina vaistininkui.
 
„Informacija dokumentuojama, vedama į e.sistemą, siunčiama gydytojui. Vaistininkai dalyvauja ir programose, kuomet pacientai nori atsikratyti žalingų įpročių, pvz., rūkymo – parenka tam skirtus medikamentus, seka eigą. Be to, nuolat konsultuoja užsukusius į vaistinę klientus įvairiais sveikatos ir vaistų pasirinkimo klausimais. „Pas mus nuolatinių vaistų receptai išrašomi metams. Savo vaistų krepšelį žmonės valdo per specialią programėlę, arba tiesiogiai internete. To nesugebantiems, paskirtus vaistus užsakome mes, o žmogui belieka kas mėnesį juos pasiimti“, – pasakojo L.Kairienė.
 
„Anglijoje veikia ir sistema „111“, kur paskambina sunegalavęs žmogus, ir operatorius, pagal tam tikrą algoritmą, pateikęs keletą klausimų, gali jį siųsti į vaistinę. Mes informacinėje sistemoje matome, kad turi ateiti pacientas ir jo laukiame. Bandome padėti be receptinių preparatų, o jei problema kilo dėl pasibaigusių receptinių vaistų, galime prieiti prie to žmogaus sveikatos istorijos, pažiūrėti, kada jie išrašyti, ar tikrai išrašyti, kodėl pritrūko ir skirti. Žinoma, prisijungdamas prie asmeninių duomenų registruojiesi, to negali padaryti šiaip sau – turi būti pagrindas“, – pasakojo L.Kairienė.
 
Specialybę įgyja pačioje vaistinėje
Ką vaistinėje veikia kiti darbuotojai? Mažiausiai kvalifikuotas specialistas Anglijos vaistinėje yra tas, kuris stovi už prekystalio ir pardavinėja nereceptinius preparatus, sveikatos priežiūros priemones. Tai, vaizdžiai tariant, „žmogus iš gatvės“. „Jis tiesiog ateina ir pareiškia, kad nori dirbti, o vaistininkas jį apmoko, – paaiškino pašnekovė ir pridūrė, kad mokslai čia nedideli, mat vaistų be receptų Anglijoje vos keliasdešimt. – Po to žmogus pas vaistininką laiko egzaminą ir kompanijai patvirtinus gali eiti pareigas. Bet vaistininkas jį akylai stebi, ypač iš pradžių, nes gali būti visokių atvejų...“
 
„Aukštesnė pareigybė – dispenseris (farmakotechniko padėjėjas). Gal Lietuvoje tokio net nėra... – svarsto L.Kairienė. – Jis apmokomas, testuojamas ir sertifikuojamas vaistinėje, prieš įstatymą atsakomybės jis neturi.“ Šio darbuotojo pareiga – suruošti užsakytų medikamentų krepšelį pacientui: surinkti vaistus, apskaičiuoti dozes, sudėti į krepšelius, atspausdinti užklijuoti etiketes. Vaistininkas pagal receptą tai patikrina, pasirašo ir vaistai laikomi paruoštais atiduoti. Reikalui esant jis aptarnauja pacientus už prekystalio. „Aukštesnis pagal svarbumą po dispenserio yra farmakotechnikas. Visą mokymosi kelią nuo nulio jis pradeda vaistinėje dirbdamas už prekystalio, po to dispenserinėje. Mokosi kuruojamas vaistininko, tačiau licenciją suteikiančiai organizacijai atsiskaito laikydamas testus, o po dviejų metų – egzaminą“, – pasakojo pašnekovė.
 
Viena svarbiausių farmakotechniko pareigų – rūpintis kasdieniniu vaistų papildymu vaistinėje, taip pat aptarnauti žmones, ateinančius vartoti vaistų į vaistinę, nes namie negali – užmiršta, susimaišo ir pan. Taip pat surinkti vaistus pagal receptą, jis dirba daug administracinio darbo. Ji paminėjo, kad Anglijoje labai griežta vaistų apskaita, kontroliniai vaistai laikomi seifuose, tikrinami kiekvieną savaitę kiekybiškai ir kokybiškai, receptai kasdien vedami į specialius žurnalus. Antras žmogus po vaistininko yra farmakotechnikas – kokybės tikrintojas, kuris žiūri, ar neįsivėlė klaida renkant vaistus ir suruošiant juos pacientui. Tiesa, kliniškai medikamentai turi būti patikrinti paties vaistininko.
 
Atsakomybė – milžiniška
„Anglijoje netikriname savo darbo. Visais atvejais turi būti dviejų darbuotojų parašai. Kadangi vaistai suruošiami iš anksto, žmogui tiesiai niekas neatiduodama kaip Lietuvoje, skiriasi to paties vaisto pakuotės, lengva neapsižiūrėti ir pradėti vartoti netinkamus medikamentus. Jei žmogus pasiskundžia blogai parinktais vaistais, klaidą reikia įvesti į vidinę sistemą informuojant, kas juos rinko, tikrino, kokia klaida, žala, kiek laiko žmogus naudojo netinkamą vaistą, informuoti gydytoją, nustatyti, kodėl įvyko klaida“, – pasakojo L.Kairienė pridūrė, kad visi vidiniai duomenys patenka į kompanijos duomenų bazę, kuri prieinama pagal įstatymą numatytais atvejais. Kas mėnesį vaistinėje aptariamos klaidos siekiant užkirsti kelią jų pasikartojimui.
 
„Labai svarbu pažymėti, kad vaistininkas Anglijoje turi milžinišką atsakomybę prieš įstatymą ir prieš žmogų, – tvirtina L.Kairienė. – Istoriškai šalyje galioja kriminalinė atsakomybė pagal 1968 metų medicinos aktą. Minėtas klaidų registravimas yra labai svarbus. Pavyzdžiui, atėjo žmogus, pasiskundė, tu atsiprašei ir, galvodamas, kad tai prasprūs – neregistruoji. Bet asmuo nusprendžia pasiskųsti Generalinei farmacijos tarnybai ir jei klaida neregistruota – labai blogai. Mes apdrausti milijonais ir klaidos atveju draudimo kompanija turi išmokėti pinigus tam žmogui.“
 
Pašnekovė pažymi, kad vaistinės Anglijoje labai apkrautos. „Įėjus, atrodo ramu, gražu, bet už sienos verda konvejeris, išduodami tūkstančiai vaistų per dieną, - pasakoja L.Kairienė. – Anglijoje siekiama kuo daugiau sveikatos sistemos rūpesčių perleisti vaistininkams. „Jie atlieka nemažai darbo, kuris kitur priklauso valstybiniam, pvz., skiepija. Per COVID-19 pandemiją vaistinės atidarė vakcinacijos centrus, o vaistininkai tapo tų centrų vadovais ir organizavo vakcinaciją.“
 
Pliusai ir minusai
Darbą Lietuvoje, kai už nugaros šimtai vaistų, L.Kairienė retkarčiais prisimena su nostalgija. „Palyginus su tuo, Anglijoje galimybė padėti žmogui – ribota. Pvz., mažiems vaikams nieko neturime nuo kosulio, išskyrus glicerino sirupą. Atvažiavusi čia sielodavausi matydama verkiančią mamą ar vaiką... O tu stovi priešais ir esi bejėgis. Labai mažai žolinių preparatų, nes jų poveikiu netikima, - pasakojo farmacininkė. – Kitas pavyzdys – medikamentinis šlapimo takų infekcijos gydymas. Tarkim, penktadienio vakaras. Moteris ateina į vaistinę kamuojama didžiulio skausmo. Ji gali verkti, prašyti, bet tu negali padėti... Simptomai labai aiškūs, atrodo, belieka paimti vaistus ir duoti pacientei, bet jei nusileisi, rizikuoji licencija. Siunčiame žmogų į skubios pagalbos skyrių, kur tenka valandų valandas laukti eilėse.“
 
L.Kairienė svarsto, kad nors Anglijoje sveikatos sistema apkrauta, pajėgus daug kur padėti vaistininkas ribojamas. „Daktarą pasiekti ne visada gali, o vaistininkas visada šalia, todėl suteikti galimybes veikti kompetencijos ribose būtų naudinga“, – kalbėjo L.Kairienė.
 
Kaip sistemos pliusus pacientui ji įvardija supaprastintą vaistų išdavimą, kai tereikia atėjus juos pasiimti, paslaugų artėjimą prie žmogaus – galimybę vakcinuotis ir pan. „Savo pacientus pažįstame, kreipiamės vardu, nes jie lankosi pastoviai, nebėgioja nuo vienos vaistinės prie kitos. Žmogus jaučiasi saugiai, nes jis žino tave, o tu jį“, – apibendrino pašnekovė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!