Prekyvietėse besipuikuojantys šviežutėliai naujo derliaus riešutai šiuo metu trykšta geriausiomis maistinėmis ir skonio savybes. Vis dėlto kiekvienam pilnomis rieškutėmis skanauti riešutų gydytoja dietologė Eugenija Repšiene nepataria.
Visi riešutai yra puikus „gerųjų“ riebalų, antioksidantų, mikroelementų bei vitaminų ir skaidulinių medžiagų šaltinis.
Vitaminų puokštė visus metus
Nors riešutus sveikiausia valgyti šviežius, anot gydytojos dietologės Eugenijos Repšienės, jei laikome juos 20° C kambario temperatūroje, švieži jie išlieka apie mėnesį. Siekiant geriausią jų versiją išlaikyti bent keletą mėnesių ilgiau, patartina riešutus laikyti šaldytuve, o 0-7° C temperatūroje šviesūs riešutai išlieka iki metų. Pasistengti vardan jų iš tiesų verta.
„Visi riešutai yra puikus „gerųjų“ riebalų, antioksidantų, mikroelementų – magnio, cinko, geležies, kalcio, vario, seleno, fosforo, kalio - bei vitaminų E, B grupės (B2,B7), taip pat nedidelio kiekio vitamino C, A, skaidulinių medžiagų šaltinis. Be to, riešutų sudėtyje yra daug baltymų, tad tai puiki alternatyva gyvūninės kilmės produktams. Vitaminas E – antioksidantas, kuris padeda išvengti laisvųjų radikalų pažeidimų, žalojančių mūsų ląsteles. Migdolo riešuto odelėje yra flavonoidų, jie kartu su vitaminu E, taip pat esančiu riešute, pasižymi dvigubu antioksidaciniu poveikiu. Daugelyje riešutų yra magnio, kalio bei kalcio, būtinų normaliai širdies, inkstų, skydliaukės ir kitų organų veiklai. Taip pat imuninę sistemą stiprinančių medžiagų cinko ir seleno“, - nepaprastai turtingą riešutų sudėtį vardija gydytoja.
Stiprina širdį
E.Repšienė pažymi riešutuose randamą kalį, kuris itin svarbaus širdies veiklai, užtikrina efektyvų raumenų susitraukimą, apsaugo nuo ritmo sutrikimų, dalyvauja reguliuojant kraujo spaudimą.
„Ypač naudingi graikiniai riešutai, kurie pasižymi ir priešuždegiminėmis savybėmis (mažina CRB koncentraciją kraujyje), mažina bendrojo cholesterolio koncentraciją kraujyje ir didina „gerąjį“ cholesterolį, gerina vidinę kraujagyslių sluoksnio funkciją, stabdo trombų susidarymą“, - teigia specialistė.
Atliktų tyrimų duomenimis, užtenka 4 graikinių riešutų per dieną, kad kraujyje padidėtų alfa linoleninės rūgšties (omega 3 riebalų rūgštis) kiekis.
Sunkiai virškinami
Susižavėjusiems riešutais pateiksime ir kitą medalio pusę. Gydytojos teigimu, riešutų nereikia padauginti sergantiesiems virškinimo sistemos ligomis: kepenų, skrandžio, esant inkstų, širdies veiklos sutrikimams. Mat riešutuose randama daug kalio, fosforo, o esant inkstų funkcijos nepakankamumui šių mikroelementų kiekį tenka riboti.
„Taip pat svarbu žinoti, ar asmuo nėra alergiškas riešutams. Jų likučių gali būti daugelyje patiekalų. Be to, riešutai yra kaloringi, tad daugiausia naudos atneša, kai jų vartojama nedideliais kiekiais, pasirenkant juo užkandžiui“, - aiškina E.Repšienė. Taigi daugiausia laimi užkandžiautojai kasdien sukrimtę nuo 15 iki 30 g - tai yra apie 5-15 riešutų, priklausomai nuo jų svorio ir dydžio.
30 g apytiksliai yra: 30 vnt. pistacijų, 20 vnt. migdolų arba lazdyno riešutų, 9-10 vnt. graikinių riešutų, brazilinių (nors jų užtenka per dieną tik 2-3 vnt.).
Gydytoja perspėja, kad riešutai yra sunkiau virškinami, todėl sergantiesiems virškinamojo trakto ligomis jų vartoti atsargiai, ypač vengti vakarais. Tiesa, mažiau skandžiui agresyvūs riešutai taps pamirkyti vandenyje. Taip ne tik atgaus prarastą drėgmę, bet ir taps minkštesni, lengviau virškinami, organizmas lengviau pasisavins geležį, cinką, kalcį.
Menkaverčiai riešutai tampa skurdinti, sūdyti, įvairiuose apvalkaluose prieskoniuoti. Taip apdorotų riešutų energinė vertė tampa didesnė, o maistinė - mažesnė.
Specialisto komentaras
Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė prof. Rūta Dubakienė:
- Nors visi riešutai turi savybę įjautrinti organizmą, labiausiai atsargiems reikėtų būti užkandžiaujant žemės riešutais. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad būtent šie riešutai sukelia didžiąsias alergijas ar net išprovokuoja staigią mirtį. Taigi net lėktuve, jei jame yra žemės riešutams alergiškų žmonių, griežtai draudžiama visiems keleiviams valgyti ir net atidaryti šių riešutų pakuotę, kad šie neskleistų kvapo. Net ir menkiausia žemės riešutų užuomazga gali sukelti alergines reakcijas.
Apskirtai riešutai yra vienas stipriausių maistinių alergenų. Nustatyta, kad lietuviai pagal įsijautrinimą yra labiausiai paveikūs lazdyno riešutams, o per pastarąjį dešimtmetį matomas ženklus alerginių reakcijų augimas žemės riešutams. Be to, esame alergiški ir saulėgrąžoms, sezamo sėkloms, stebimas ir naujas alergenas – chia sėklos. Iš esmės visi produktai, kuriuose gausu baltymų, gali sukelti alergines reakcijas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: