Kaip neprisipirkti to, ko nereikia?
Domantė Juknonytė
2016-11-07
Mažų kainų manipuliacijos „įkaitais“ tampa pirkėjai, nepriklausomai nuo finansinės padėties, iš prekybos centrų grįžtantys su didesniu, nei planuota, pirkinių maišu. Lietuvoje gyventojai dažnai išlaidauja pirkdami maisto produktus. Kaip tikslingai planuoti išlaidas parduotuvėje? Kaip neprisipirkti to, ko nereikia?
Dažnas išlaidavimas yra elementarių planavimo įgūdžių neturėjimas. Tai dažna tėvų auklėjimo spraga, kuomet žmogus nesupranta, kaip išsileidžia pinigai, nes poreikių yra labai daug.
Verslo vadybos ekspertas, psichologas Juris Belte teigia, jog išlaidavimo priežastys yra įvairios „Prekių įsigijimas nėra blogas dalykas, pinigai yra skirti leisti. Problema atsiranda tada, kai žmonės, neturėdami pinigų, perka nereikalingus daiktus, vėliau skolinasi, kad įsigytų naujų.
Tai – apsipirkimo manija, jos priežastys psichologinės, - aiškina jis. - Žmogui norisi patirti naujas emocijas, įspūdžius. Jei šeimoje ar darbe - rutina, kasdienybė tampa neįdomi, pradedama ieškoti naujų potyrių. Vieniems tai tampa apsipirkimas – greitas ir sąlyginai mažai kainuojantis malonumas, suteikiantis trumpalaikes lengvas teigiamas emocijas.“
J.Belte pabrėžia, jog per daug išlaidaujantys žmonės statistiškai yra žemesnio socialinio sluoksnio: „Dažnas išlaidavimas yra elementarių planavimo įgūdžių neturėjimas. Tai dažna tėvų auklėjimo spraga, kuomet žmogus nesupranta, kaip išsileidžia pinigai, nes poreikių yra labai daug.“
„Be to, jei žmogus neturi veiklos, kurioje patirtų teigiamas emocijas, apsipirkinėjimas padeda atsipalaiduoti, teikia psichoterapinį poveikį. Pirkimas kompensuojant žmogaus vidinę tuštumą vėliau gali virsti priklausomybe“, - sako J.Belte.
„Mes patys atsakingi už savo finansų valdymą. Niekas mūsų neverčia pirkti. Svarbu iš anksto apgalvoti finansines išlaidas numatant, kiek pinigų per mėnesį skirsite maistui, - kalba specialistas. - Išlaidų neplanavimas, net ir turint geras pajamas, galiausiai veda prie krizinės situacijos. Gyvename šiandien, tačiau rytoj taip pat gyvensime – nereikia pasiduoti pirkimo impulsui.“
Pasak verslo psichologijos eksperto, dažniausiai išlaidaujama spontaniškai, neplanuotai, impulsyviai. Planuojant išlaidas to galima lengvai išvengti. „Svarbu vengti kraštutinumų, griežtos taisyklės blogai veikia. Didžioji dalis finansų turi būti skiriama planuotiems pirkiniams, tačiau tam tikrą dalį galima skirti ir pirkiniams ne pagal sąrašą“, - patikina J.Belte.
Kaip mažinti išlaidas maisto prekėms?
Ugdykite planavimo įgūdžius, sudarinėkite būsimų prekių sąrašus.
Neikite į parduotuvę, jei esate išalkę.
Fiksuokite savo pajamas ir išlaidas.
Pirkite prekes, o ne „akcijas“.
Atsiskaitykite grynaisiais pinigais.
Atsidarykite sąskaitą, skirtą tik maisto išlaidoms.
Turint papildomų lėšų, galima investuoti į akcijines, didesnės maisto prekių pakuotės, gėrimus. Didesnę pakuotę pirkite tik būdami tikri, jog suvartosite ją laiku.
Pinigas yra vertesnis šiandien, nei bus rytoj. Neapsimoka pirkti prekės dėl nedidelės jai taikomos nuolaidos.
.jpg)
.jpg "„Kokteilių nauda yra smarkiai pervertinta. Tai nėra, kaip dažnai manoma labai koncentruotas vitaminų ir mineralų šaltinis. Turime dantis, todėl turėtume vaisius, uogas ir daržoves valgyti patys, netrinant jų į skystą pavidalą“, - sako gydytoja dietologė Žana Antonova.")
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: