Naminis - sveikiau
Kodėl? Gydytoja sako ne tik todėl, kad vengdami žmonių susibūrimo sumažinsime užsikrėtimo virusu riziką, bet ir valgysime kur kas sveikesnį maistą.
 

„Neskubėkite atsisakyti namuose ruošto maisto, kurio gaminimą, manau, per šį laikotarpį esame kur kas geriau įvaldę“, - šypsosi gydytoja dietologė Evelina Sabonaitytė.

 
Gaminant maistą namuose suvalgoma mažiau perdirbtų, šaldytų produktų, mažiau gaunama cukraus - tai lemia geresnę protinę veiklą, daugiau energijos. Žinome, ir ką dedame į patiekalą, visada galime rinktis sveikesnius produktus. Be to, tyrimais įrodyta, kad žmonės, valgantys namuose ruoštą maistą, suvartoja mažiau kalorijų, nei tie, kurie jį perka jau paruoštą. Mat taip galime lengviau kontroliuoti porcijos dydį.
 
„Mūsų skrandžio dydis yra kaip du sudėti delnai (rieškučios), tad kavinėse porcijos dažnai yra per didelės. Ypač kai sunku atsispirti pirmam, antram patiekalui ir dar desertui“, - sako specialistė.
Be to, anot dietologės, moksliškai įrodyta, kad šeimos, kurios nešasi namuose ruoštą maistą į darbą ar mokyklą, yra sveikesnės, laimingesnės.
 
Jei šių priežasčių nepakanka ar sveikas gyvenimo būdas jums nėra prioritetas, E.Sabonaitytė argumentų turi ir racionaliems, visur skubantiems miestiečiams.
„Valgydamas atsineštus pietus net sutaupysite laiko. Laukdami maisto restorane ar kavinėje praleidžiame bent dvidešimt minučių, o kol dar sulaukiame sąskaitos... Be to, naminis maistas pigesnis, nei kasdien užsisakyti patiekalą ar du“, - primena kasdienybės realijas pašnekovė.
 
Svarbu įvairovė
Nusiteikusiems nuo rytojaus pasinaudoti dietologės patarimu, E.Sabonaitytė į prioriteto viršūnę iškelia maisto įvairovę ir, žinoma, sveiką patiekalą.
„Pusė porcijos turi sudaryti daržovės, kuo įvairesnių spalvų ir kiek įmanoma labiau atitinkančios sezoną. Patariu į racioną įtraukti daugiau ankštinių daržovių: pupelių, lęšių, avinžirnių. Jie puikiai pakeis mėsos patiekalus. Siūlau jos atsisakyti bent vieną dieną per savaitę“, - kalba specialistė.
 
Anot dietologės, mėsa ar žuvis turi sudaryti 1/4 porcijos. Likusi 1/4 porcijos dalis - ryžiai, grikiai ar kitos grūdinės kultūros, kurios suteiks sotumo jausmą.
„Nepamirškite vandens. Jį gerkite dvidešimt minučių prieš valgį ir tiek pat laiko po jo. Negerkite kartu su maistu, nes taip tampomas skrandis. Kaip minėjau, jo tūris - kaip du mūsų delnai“, - primena gydytoja.
 
Tausokite gamtą
Anot E.Sabonaitytės, pasirinkę valgyti naminį maistą prisidedame prie gamtos saugojimo. Kasdien nešantis maistą daugkartiniuose indeliuose pavyks išvengti ir vienkartinių pakuočių, į kurias jis pakuojamas maitinimo įstaigose.
Kad atsineštas maistas nesugestų, gydytoja rekomenduoja šio nepalikti ilgiau nei dvi valandas kambario temperatūroje ar mašinoje. Taip pat pasirūpinti, kad indelis būtų sandarus.
„Salotas ir karštą patiekalą gabenkite atskirai, kad viskas nesusimaišytų. Atsinešę įdėkite į šaldytuvą ir ten laikykite iki jo šildymo“, - pataria pašnekovė.
 
Valgykite su malonumu
Vis dėlto pietūs biure turi neigiamą pusę. Mat valgydami paskubomis ne tik neleidžiate organizmui geriau pasisavinti maisto medžiagų, bet ir rizikuojate persivalgyti. Moksliškai įrodyta, kad valgant be malonumo organizmas nepasisavina net iki 40 proc. maistinių medžiagų, o geležies pasisavinimas sumažėja net iki 70 proc. 
Mitybai įtakos turi ir užsitęsęs stresas, sukeliantis organizmo disreguliaciją, kai žmogus gali išbūti pusdienį nieko nevalgęs ir nejausti alkio arba valgydamas nepasisotina.  Taigi pietaujant darbo aplinkoje verta atkreipti dėmesį ir į emocijas.

---

 
Verta žinoti
Sklandžią virškinamojo trakto veiklą gali sutrikdyti greitas, nenuoseklus ir įtampos lydimas valgymas. Virškinimo procesas prasideda vos maistas patenka į burną. Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytojos docentės Danutės Speičienės, greitas valgymas prie kompiuterio, skaitant, užkandžiaujant gatvėje, kalbantis telefonu ar užsiimant bet kuria kita pašaline veikla sujaukia vieningą virškinimo procesą, todėl svarbu prieš valgant susikoncentruoti, nurimti ir nusiteikti maloniai pertraukai nuo darbų.
Virškinimas prasideda dar burnos ertmėje, kai maistas apdorojamas seilės fermentų, todėl labai svarbu kiekvieną kąsnį gerai sukramtyti.  Seilės suvilgo maistą, kuris vėliau sklandžiai ryjamas per stemplę. Mat nesukramtytas, aštrus maistas gali pažeisti stemplę, be to neapdorotas kąsnis patekęs į skrandį sukelia šiam didelį krūvį.